"Kęstučio apygardos vadai“ – neeilinė knygos pristatymo šventė Jurbarke

Praėjusį penktadienį jurbarkiečiams, besidomintiems krašto istorija, buvo neeilinė diena. Tai rodė didelis būrys klausytojų, susirinkęs į Jurbarko viešosios bibliotekos salę. Pristatyti knygą „Kęstučio apygardos vadai“ atvyko jos sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius, rašytojas, mūsų kraštietis ir vienas iš straipsnių autorių Eugenijus Ignatavičius, straipsnių autorius prof. Alfonsas Vaišvila, humanitarinių mokslų dr. Ingrida Jakubavičienė. Lygiai prieš tris savaites šios knygos pristatymas vyko solidžioje aplinkoje - Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune. Tai ne tik knygos pristatymas, bet ir labai svarbus Jurbarko visuomenei renginys, primenantis dar visiškai neseną istoriją.

Knygoje publikuojamos pačių garbingiausių, labiausiai Laisvės kovų istorijai nusipelniusių Kęstučio apygardos vadų biografijos. Skaitytojams pristatomos Lietuvos partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, pirmasis Kęstučio apygardos vadas Juozas Kasperavičius-Šilas, Laisvės kovų organizatorius Raseinių apskrityje Juozas Čeponis-Tauragis, Vidurio Lietuvos Laisvės kovotojų vadas Povilas Morkūnas-Rimantas ir daugelis kitų. Straipsnių autoriai Eugenijus Ignatavičius, prof. Alfonsas Vaišvila, Antanas Pocius, Algimantas Petrauskas, Eugenija ir Jonas Valenčiai, pasiremdami Laisvės kovų liudininkų prisiminimais bei rašytinių šaltinių duomenimis į jau žinomus tautos dramatiškus puslapius bandė pažvelgti giliau, subtiliau, o kartu ir objektyviau įvertinti tų dienų sudėtingus reiškinius, taip paneigdami sovietinės propagandos paskleistas Lietuvos Laisvės kovų istorijos klastotes. Knygą sudarė kraštotyrininkas Antanas Pocius, išleido Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrija kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.

„Tai neeilinis susitikimas, didelė knygos šventė ir savo krašto istorijos pažinimas. Džiugu, jog didžioji dalis knygos autorių atvyko į susitikimą. Jurbarkas - tas kraštas, ta žemė, kuri išaugino tuos laisvės kovų vadus. Važiuodami po mūsų rajoną galima pasididžiuoti išskirtiniu kultūros paveldu - matome piliakalnius, kurie byloja apie laisvės kovas, vykusias prieš šimtmečius. Vėlesnis laikotarpis taip pat įsirašė į šio krašto istoriją krašto didžiavyrių vardais. Kurį laiką jų vardus ne visi žinojom. Galim didžiuotis, kad mūsų kraštas išaugino Lietuvos laisvės armijos kūrėją Kazį Veverskį iš Velionos, karo lakūną Juozą Kasperavičių iš girdžių, Kalnėnų žemė išaugino Lietuvos laisvės ideologą Petrą Paulaitį, kuris iškalėjo net 35 metus. Mūsų krašto miškuose visam Lietuvos laisvės pogrindžiui vadovavo iškili asmenybę, kariškis generolas, vadinamas Ketvirtuoju Lietuvos prezidentu Jonas Žemaitis Vytautas. Šalia jų stovėjo tūkstančiai kitų, kurių atminimą saugo pakelės kryžiai, kolytstulpiai, akmenys, jų vardai byloja šią istoriją. Tačiau Lietuvos laisvės kelyje neapsieita ir be išdavysčių – šiaurės ir rytų link keliavo patys geriausi, patys iškiliausi ir geriausi. Ketvirtis tautos buvo ištremta, daugelis iš jų liko Sibiro platybėse. Buvo toks laikas, kai po vienu stogu tilpo ir klasta, ir sąžinė. Reeikia pagalvoti - kokia būtų Lietuva, jei nebūtų šių išdavysčių. Daug problemų nebūtų, gventunme visiškai kitomis sąlygomis. Tačiau mūsų laisvės gynėjų kova ir aukos - ne bevaisės. Atgimimo laikais iš pagriovių, iš pamiškių, miestų aikščių prikėlėm jų atminimą, jų vardais atgaivinim savo atmintį, idealizmą. Tik jų dėka atėjom ir į Kovo 11-ąją ir į Europos Sąjungą. Šių žmonių atminimas įpareigoja vykdyti tai, ką jie buvo numatę“. Tai labai įdomi knyga, daug fotografijų, tas darbas atliekamas ne vakar ir ne užvakar. Antanas Pocius, redaktorius ir sudarytojas, atliko milžinišką darbą. Datos, su kuo kalbėta, iš kokių žmonių užrašyti atsiminimai, jų jau daugelio nėra mūsų tarpe padarytas labai didelis darbas, daug faktų reikėjo patikrinti. Tai su didele atsakomybe paruoštas leidinys.