„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Rugpjūčio 20-ąją Kidulių dvare visuomenei pristatytas naujas meno objektas – vilniečio menininko Manto Maziliausko sukurta kinetinė skulptūra „Šviesos pėdas“, kaip ir dera tikram meno objektui, beveik iš karto sulaukusi nevienareikšmiškų reakcijų – nuo tam tikro nesupratimo iki entuziastingo susižavėjimo.

Žmonės, dalyvavę skulptūros pristatyme, pastebėjo, kad viskas priklauso nuo to, kada ir kaip pažvelgsi į skulptūrą. Dienos šviesoje ji atrodo kaip tiesiog iš metalo virbų sukurtas pavidalas, forma primenantis didžiulį – 9 metrų aukščio – javų pėdą. Dangui apsiniaukus ji tarytum išnyksta, susilieja su medžiais ir debesimis – gali praeiti ar pravažiuoti pro šalį ir jos net nepastebėti. Tačiau viskas pasikeičia sutemus – kuo labiau temsta, tuo ryškiau švyti plonyčiai metalo virbai, išties primenantys auksinius šiaudus, sujungtus švytinčiais lankais.

Skulptūra kinta nuolat, priklausomai nuo aplinkos sąlygų – šviesos, vėjo, lietaus. Papūtus stipresniam vėjui ji ima skambėti, o po lietaus prie pagrindo susikaupus vandeniui tarytum atsiveria nauja dimensija – begalinis šviesos šulinys, vedantis į žemės gelmes.

Visa tai pamatė ketvirtadienio vakarą prie dvaro susirinkę Kidulių ir aplinkinių vietovių gyventojai, svečiai iš Šakių ir iš kitapus Nemuno, nes jurbarkiečių taip pat buvo susirinkę gausiai.

Skambant vilniečių muzikantų Arno Šimaičio ir Manto Žemecko atliekamoms melodijoms susirinkusieji stebėjo temstančiame danguje vis labiau ryškėjančią skulptūrą.

Šakių rajono meras Raimundas Januškevičius pastebėjo, kad Kidulių dvarui iki šiol būtent ir trūko ryškaus akcento, kurį galėtų pamatyti panemune Dvarų keliu keliaujantys turistai. „Ačiū žmonėms, kurie užklysta ir su mintimis bei perspektyvomis vėl sugrįžta“, – kalbėjo meras, dėkodamas kūrinio autoriui ir visam Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio Kidulių salės-dvaro kolektyvui.

„Norime jums parodyti Kidulių dvaro išskirtinumą, kurį nuo šiandien simbolizuos įsišviečiantis „Šviesos pėdas“, – kalbėjo Šakių kultūros centro Gelgaudiškio padalinio vadovė Diana Sederavičiūtė-Šakalienė, dalindamasi skulptūros sukūrimo istorija, prasidėjusia prieš dvejus metus. Pasak jos, Paprūsės metų renginiai į šiuos kraštus atvedė žinomą menininką iš Vilniaus Mantą Maziliauską, kuris tiesiog „serga tuo kraštu“ ir išgirdęs pasakojimą apie čia stovėjusį modernų dvarą, pasiūlė jame pastatyti modernų paminklą – dedikaciją Paprūsės erdvei ir čia dirbusiems bei kūrusiems mūsų dabartį jos žmonėms. „Šis „Šviesos pėdas“ sukurtas taip, kad taptų turistų traukos vieta, kad jį pamatytų pravažiuojantys žmonės ir užsuktų“, – šypsojosi D. Sederavičiūtė-Šakalienė.

„Dvaras visais laikais buvo kultūros židinys ir tam tikras kultūros centras“, – sakė Kidulių salės kultūrinių renginių organizatorė, dar žinoma kaip „Kidulių dvaro ekonomė“, Birutė Pauliukienė, pastebėjusi, kad Kidulių dvaro išskirtinė sritis buvojo ūkinis profilis, o visas dvaro puikumas slypi ne tiek gana kukliuose rūmuose, kiek išlikusiuose įspūdinguose ūkiniuose pastatuose. „O kad atvykusiems turistams nereikėtų blaškytis, turėsime tokį išskirtinį ženklą“, – sakė ji, dėkodama kultūrą remiantiems stipriems krašto ūkininkams. „Kiduliai, galima sakyti, yra tarytum Sūduvos vartai. Čia atvyksta žmonės per Nemuną ir pirmiausia pamato Kidulius: pamato nupjautą žolę, pamato sutvarkytą aplinką ir pamato, kad čia gyveno ir dabar gyvena rimti gaspadoriai. Ir tie gaspadoriai šiame krašte visais laikais augino ir dabar augina javus. Tie javai, kurie mus maitino ir dabar maitina, yra šio krašto ūkio pagrindas. Ne veltui šiame dvare, viename iš pirmųjų šitam regione, buvo net garo mašina, skirta javams kulti – didelis išskirtinumas ir didelis modernumas“, – sakė B. Pauliukienė, aiškindama, kodėl moderniam dvarui pažymėti buvo pasirinktas modernus, šiuolaikiškas ženklas, kurį ne visada galima suprasti ir iš pirmo žvilgsnio perskaityti.

„Kiekvienas Zanavykijos krašto dvaras ypatingas. Kiekvienas turi savitą istoriją ir kiekvienas ieško tos vadinamos „vyšnios ant torto“, kuri trauktų žmonių dėmesį, skatintų jų interesą domėtis krašto praeitimi, kviestų apsilankyti arba tiesiog unoravumu spindėtų. Ta „vyšnia ant torto“ Kidulių dvare vakarykštį rugpjūčio vakarą suspindo prislopinta aukso šviesa – prieš akis iškilo javų pėdas, kaip bene didžiausio Užnemunės ūkinio dvaro istoriją liudijantis simbolis“, – po renginio socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Šakių rajono Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė. Šią menininkę naujoji skulptūra įkvėpė sukurti šviečiančią instaliaciją, kurią ji įteikė Kidulių dvarui.

Menotyrininkas Mindaugas Pauliukas pastebėjo, kad naująjį kūrinį galima pavadinti ne tik Šviesos pėdu, bet ir Šviesos bokštu, ir pabrėžė techninį šio kūrinio išskirtinumą – 9 metrų aukščio ir tik 8 mm  pločio virbai, tad konstruktoriams teko nemažai skaičiuoti, kad beveik toną sveriančio kūrinio nenupūstų vėjas. „Mes į jį žiūrėdami galime daug ką prisiminti – ne tik šiaudelį, bet ir voratinklį. Per juos kiaurai eina šviesa, kiaurai eina vėjas. Tačiau tai, šiaip ar taip, labai stabili kolona, labai monumentalus ir labai trapus kūrinys, atspindintis ir mūsų liaudies tradicijas, nes šiaudiniai sodai yra pripažinti nematerialiu kultūros paveldu. Čia vienu metu sujungta ir  europinė tradicija, ir naujų technologijų galimybės, ir lietuviškos tradicijos, ir Manto filosofija, mūsų tautos filosofija“, – sakė menotyrininkas, priminęs, kad tam, jog gautum pėdą, reikia sėti ir pjauti. „Pjaukime visi savo veiklos šviesos pėdus“, – linkėjo visiems M. Pauliukas.

„Labai džiaugiuosi sukurtu kūriniu“, – sakė skulptūros autorius Mantas Maziliauskas, pripažindamas kad šis darbas buvo vienas įsimintinesnių kūrybinių procesų ir dėkodamas prie to prisidėjusiems žmonėms. „Ilgai galvojau, kaip materialiame pasaulyje prisiliesti prie materijos su mažiausiu jos kiekiu. Mane visada domino mažas materijos kiekis ir tas mūsiškas, baltiškas matavimas – iki dangaus. Tas atvirumas šiandien atkeliauja į Kidulių erdvę“, – kalbėjo menininkas, džiaugdamasis, kad jo kūrinys darniai įsilieja į protėvių, žmonių, kurių jau nėra su mumis, sukurtą erdvę. „Šis paminklas yra monumentas paprastumui, trapumui, orui, erdvei. Ir visai nemažas“, – sakė jis.

„Kultūros žmonėms atsidurti statybų aikštelėje yra tikras iššūkis, ir šį iššūkį mes atlaikėme su rėmėjų pagalba“, – sakė D. Sederavičiūtė-Šakalienė, dėkodama visiems, prisidėjusiems prie skulptūros atsiradimo Kiduliuose. Išvardinsime ir mes šias įstaigas ir žmones.

Projektą „Paprūsės istorijos laiptais“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė.

Kinetinės skulptūros „Šviesos pėdas“ autorius Mantas Maziliauskas

Rėmėjai: UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“, UAB „Jurbarko karjerai“, MB „Maži“ ir Židžiūnų šeima, Kidulių seniūnija, Audrius Žemaitis, Vytautas Mačaitis.

Meistrai: Vytautas Tamulis, Raimondas Totoraitis ir Vitalis Deikus.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  1

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  1

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  1

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  1

Vienas lemtingiausių mūšių Lietuvos istorijoje

Vienas lemtingiausių mūšių Lietuvos istorijoje  1

Kuo gresia netikras grožis

Kuo gresia netikras grožis  1

Dviejų šalių jaunimą sujungė „Dainos geresniam pasauliui“ (NUOTRAUKOS)

Dviejų šalių jaunimą sujungė „Dainos geresniam pasauliui“ (NUOTRAUKOS)  1

Kazio Abramavičiaus akvarelės: intymiai, jautriai be dirbtinio patoso...

Kazio Abramavičiaus akvarelės: intymiai, jautriai be dirbtinio patoso...  1

Atminties kelias Jurbarke

Atminties kelias Jurbarke  9

Viktoras Šimaitis

Sena nuotrauka priminė kraštietį poetą  1

Panemunės pilis kvietė „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ (NUOTRAUKOS)

Panemunės pilis kvietė „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ (NUOTRAUKOS)  1

„Nemuno tėkmėje susitinkantys“ – 24 žvilgsniai į Lietuvos upių tėvą

„Nemuno tėkmėje susitinkantys“ – 24 žvilgsniai į Lietuvos upių tėvą  0

Taip Greičių lankos atrodė 2008 m. 06 12 d.

Nemuno lankos keičiasi, nes nėra... karvių  3

Raseinių (dab. Dariaus ir Girėno gatvė Jurbarke apie 1915 m.

Tas laukinis laukinis Jurbarkas...  0

Mūsų partneriai