"Kęstučio apygardos vadai“ – neeilinė knygos pristatymo šventė Jurbarke

Perskaičiau knygą. Įspūdis nėra vienareikšmis. Jeigu knygą būtų parašęs vienas autorius būtent Antanas Pocius. Būtų galima vienareikšmiškai pasidžiaugti. Rimta studija apie jurbarkietį Petrą Paulaitį. Įdomu sekti jo gyvenimo aplinkybes, nesikeičiančią pasaulėžiūrą, nežiūrint 35 metų praleistų lageriuose. Kiek keista, kad dar iki šiol aprašant jo gyvenimą vengta įvardinti kai kurias šalia buvusias negarbingas asmenybes. Dabar galime tik apgailestauti, kad P. Paulaitis išgelbėjo nuo sušaudymo didžiausią Lietuvos partizanų išdaviką Markulį. Knygoje rašoma, kad P. Paulaitis per daug pasitikėjo žmonėmis. Pats sau dar papildomai leidau vertinti, kaip kai kurie su P. Paulaičiu susiję jurbarkiečiai, elgėsi 1993 metais Paulaičiui grįžus iš įkalinimo, jo vengdami ir jau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Apie pirmąjį Kęstučio apygardos vadą Kasperavičių, mūsų kraštiečiui E. Ignatavičiui, solidžiau parašyti nepavyko, tai ateityje privalėtų padaryti kiti autoriai.

Galima tik džiaugtis, kad rašomos knygos apie Lietuvos didvyrius. Jurbarkui tuo smagiau, kad rašoma apie jurbarkiečius. Gražu, kad į renginį susirinko daug žmonių. Reiškia tai visuomenei yra aktualu. Kol kas knygą galiu vertinti tik pagal kalbas renginyje. Artimiausiu metu ją perskaitysiu. Pats renginys buvo neblogas, gal tik jam vadovauti reikėjo tvirtesne ranka. Jeigu būtų pasisekę sutrumpinti vieną kalbą, renginys būtų buvęs dar solidesnis, nebūtų reikėję pabaigoje skubėti. Galima pasidžiaugti, kad Jurbarko rajono valdžia parodė deramą dėmesį įvykiui. Žinoma liko nedidelis klaustukas kaip būtų elgiamasi, jei nebūtų dalyvavę daug garbingų svečių iš centro.