Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Nors šie grybai jau sutinkami beveik visoje Lietuvoje, o Kuršių Nerijoje ėmė plisti daugiau nei prieš du dešimtmečius, dar yra nemažai niekada jų neregėjusių žmonių. Grybautojų grupėse feisbuke nuolat galima pamatyti šio grybo nuotraukų su klausimu „kas tai“ ir „ar jis valgomas“. Žinoma, kalbama apie „balsevičiuką“, grybą, moksliškai vadinamą raudonuoju auksabaravykiu arba raudongalviu baravykūnu (Aureoboletus projectellus, sin. Boletellus projectellus).

Raudonasis auksabaravykis. R. Vasiliauskienės nuotr.

Tai baravykinių šeimos (Boletaceae) grybų rūšis. „Balsevičiukų” pavadinimas, kilęs iš eigulio, kuris pirmas jų paragavo ir visiems paskelbė, kad tai geras valgomas grybas, pavardės.

Raudonasis auksabaravykis yra mikorizinis grybas, susijęs su pušimi. Lietuvoje jis sudaro mikorizę su vietine paprastąja ir svetimžeme kalnine pušimis. Grybas gana ryškiai išsiskiria iš kitų Lietuvos baravykinių savo raudonai ruda kepurėle, kurios kraštai įlinkę į vidų ir gelsvu kotu. Kepurėlės skersmuo 4–20 cm. Apatinė kepurėlės pusė gelsva, senų vaisiakūnių įgauna rusvai žalsvą atspalvį. Kotas ilgokas, gelsvai rusvas, giliai vagotas. Koto apačia esant drėgnam orui tampa lipni. Grybo trama (vidus) balsva, kartais kiek rausva, perpjauta nemėlynuoja, tik kiek ruduoja, o siaura juostelė ties vamzdeliais tampa tamsiai raudona. Sporos 18–33 x 7,5–12 μm (didžiausios iš visų Šiaurės Amerikos baravykiečių).

Natūraliai paplitęs Šiaurės Amerikoje, dabar raudonasis auksabaravykis stebėtas beveik visose šalyse aplink Baltijos jūrą. Teigiama, kad Lietuvoje jis galėjęs išplisti su iš Kanados į pajūrį atvežtais pušų sodinukais.

Grybas valgomas, jį netgi galima naudoti audinių ir siūlų dažymui.

Nors daugelis mano, jog grybas invazinis, gamtininkai teigia priešingai. Anot jų, grybai plinta natūraliai, neigiamo poveikio kitiems grybams ar aplinkai nedaro, gali augti šalia kitų grybų rūšių ir tiesiog „papildo grybų asortimentą“ dėl ko grybautojai tik turėtų džiaugtis.

Grybas 2023 m. atrinktas į Lietuvos TOP-10 rūšių, į kurias turėtų būti atkreiptas visuomenės dėmesys, sąrašą. Jį radus prašoma pateikti duomenis apie jo radimo vietą „iNaturalist“ programėlėje, taip prisidedant prie duomenų rinkimo apie raudonojo auksabaravykio paplitimą šalyje.