Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į Arkties salyno Svalbardo (Norvegija) pasaulinę sėklų saugyklą suruošta nauja Lietuvos augalų ir miško medžių sėklų siunta. Joje – Lietuvos karpotojo beržo, paprastosios eglės, juodalksnio ir paprastosios pušies sėklos, taip pat žmogaus išvesti rinktiniai miežių mutantų pavyzdžiai, rašoma Valstybinės miškų tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Kad neišnyktų augmenijos rūšys 

Svalbardo saugykloje laikomos atsarginės pasaulio valstybių sėklų kolekcijos. Tai tarsi genetinis „Nojaus laivas“, saugantis planetos augmenijos genetinius išteklius, kurių prireiktų, jei dėl gamtos katastrofų, karų ar kitų nelaimių parastume dabartines rūšis.

Lietuva savo sėklų kolekciją Svalbardo saugyklai perdavė 2022 metais, o 2025-aisiais ją papildė. Dabar iškeliaujanti siunta – jau trečioji.

 A. Juškauskaitė ir D. Raudonius prie sėklų pavyzdžių siuntos, suruoštos į Svalbardą. VMT nuotr.

Joje, pasak Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjo Dariaus Raudoniaus, dvi istorijos – genetiniuose draustiniuose surinktų natūraliai augančių Lietuvos miško medžių ir žmogaus išvestų javų mutantų sėklų pavyzdžiai.

„Pasauliniam sėklų bankui patikime mažas mūsų gamtos ateities kopijas. Ši mūsų specialistų parengta Lietuvos medžių bei javų sėklų siunta papildys Norvegijoje saugomą nacionalinę kolekciją ir, jei prireiktų, galėtų tapti genetiniu ištekliumi atkuriant tai, ką vertingiausio mūsų šalies augmenija turi šiandien“, – teigė VMT direktorius Mindaugas Tarnauskas.

Arktyje – Lietuvos sėklų atsarginė kopija

Miško medžių sėklų pavyzdžius naujajai siuntai, kurioje šįkart 41 sandarus paketas, VMT Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus specialistai papildė iš Vilniaus universiteto Botanikos sodo gautais naujais miežių mutantų pavyzdžiais. Šie selekcininkų išvesti javų mutantai pasižymi išskirtiniu skoniu, gyvybingumu, derlingumu ir kitomis ypatingomis savybėmis.

„Tai, ką siunčiame į Svalbardą, yra mūsų tarnybos Genų banko šaldikliuose laikomų sėklų atsarginės kopijos, taigi analogiškos sėklos bus saugomos ir Norvegijoje, ir Lietuvoje “, – aiškino VMT Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vyriausioji specialistė Aida Juškauskaitė. Pasak jos, vertingų sėklų išteklių saugojimas ne vienoje vietoje mažina riziką juos prarasti nelaimės atveju.

Svalbardo saugykla įrengta kalno viduje, amžino įšalo zonoje. Lietuvos sėklų pavyzdžiai joje saugomi –20 °C temperatūroje. Tokiomis sąlygomis kai kurių rūšių sėklos, pavyzdžiui, eglės ar pušies, gali išlikti gyvybingos 20–30 metų ar ilgiau.

Vis dėlto ne visos rūšys tinkamos tokiam saugojimui – paprastojo ąžuolo gilės žemoje temperatūroje neišgyvena, todėl jų atsarginių kopijų Svalbardo saugykloje nėra.

Duris atveria keturis kartus per metus

VMT ir Svalbardo saugyklą administruojantis Šiaurės šalių genetinių išteklių centras „NordGen“ yra pasirašę sutartį, pagal kurią Svalbarde šiuo metu saugomos 203 rūšių vertingiausių Lietuvos augalų ir miško medžių genetinių išteklių sėklos. Kai netrukus pasaulinį sėklų banką pasieks nauja siunta, saugomų lietuviškų augalų rūšių bus 244.

Tai – nedidelė dalis genetinės medžiagos, kuri saugoma VMT Genų banke. Šiuo metu jo saugykloje yra daugiau kaip 3500 Lietuvos tikslinių augalų sėklų ir beveik 2000 Lietuvos miško medžių genetinės medžiagos pavyzdžių.

Svalbardo saugykla atveriama keturis kartus per metus – tuomet pasaulio šalių kolekcijos atnaujinamos ar papildomos naujais sėklų pavyzdžiais, kuriuos, prireikus, valstybės galės susigrąžinti ir atkurti augmenijos išteklius.