Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Rugsėjo 8 d. Lietuvoje pažymimas Švč. Mergelės Marijos gimtadienis. Tai gana išskirtinė krikščioniška šventė, nes krikščionys labiau pabrėžia mirties dienos pažymėjimą, o ne gimtadienius, nes mirtis reiškia žengimą į amžinąjį gyvenimą. Išimtis – Jėzaus (gruodžio 25 d.), Marijos (rugsėjo 8 d.) ir šv. Jono Krikštytojo (birželio 24 d.) gimtadieniai.

Rugsėjo 8-oji kaip Marijos gimimo diena Romoje švenčiama nuo VII a., o nuo XI a. – jau visoje Vakarų Bažnyčioje. Lietuvoje Švč. Mergelės Marijos gimimo dienos proga jau nuo pat rugsėjo pradžios buvo rengiami atlaidai. Ypač išsiskyrė Raseinių rajone, Šiluvoje, rengiami atlaidai. Jie pradėti švęsti XV amžiuje Marijos garbei čia pastačius bažnyčią. Nuo pat pradžios bažnyčia garsėjo stebuklingu „Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu“ (arba tiesiog „Šiluvos Švč. Mergelės Marijos“) paveikslu. Manyta, kad stebuklingas paveikslas buvo atvežtas iš Italijos ir Petro Gedgaudo padovanotas pirmajai Šiluvos katalikų bažnyčiai, tačiau tyrėjai paveikslą priskiria XVII a. I pusei.

Šilinių atlaidai vyksta net devynias dienas ir kiekvieną atlaidų dieną meldžiamasi bendromis Lietuvai bei vietos Bažnyčiai aktualiomis intencijomis. Pirmoji atlaidų diena skiriama palaimintajam popiežiui Jonui Pauliui II (jis 1993 m. rugsėjo 7 d. lankėsi Šiluvoje). Kitomis dienomis minimos Lietuvai ir Bažnyčiai svarbios sukaktys ir progos, švenčiama kariuomenės, policijos, medikų, katalikų bendruomenių, kunigų ir vienuolių, šeimų ir jaunimo dienos. Šv. Mišias aukoja Lietuvos vyskupai, kunigai iš įvairių vyskupijų.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu Šilinės buvo susietos su valstybei svarbiais istoriniais įvykiais, laikytos valstybine švente. Kaip svarbi šventė ir oficiali nedarbo diena, rugsėjo 8 –oji buvo reglamentuota 1925 m. Švenčių ir poilsio įstatyme. Atitinkamoje 1930 m. įstatymo redakcijoje ši diena buvo paskelbta Tautos švente (remiantis istoriniu faktu, kad 1430 m. rugsėjo 8 d. turėjo įvykti LDK didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimas Lietuvos karaliumi). 1938 metų Lietuvos Konstitucijoje ši diena laikoma valstybine švente greta Vasario 16-osios ir skirta „Senosios Lietuvos didingai praeičiai minėti“. Tačiau sovietinis laikotarpis šias Šilinių sąsajas su lietuvių tautiškumu visiškai ištrynė.

Šilinė, liaudyje dar vadinta Sėmene, Bočine, Ažpažia ir kt., kaip ir kitos šventės, buvo suprantamos kaip tam tikrų ūkio darbų pradžios arba pabaigos atskaitos taškas. Pavyzdžiui, suvalkiečiai geriausiu laiku rugiams sėti manė esant tris dienas prieš ir tris dienas po Šilinių. Šiaurės Lietuvoje, kur buvo auginama daug linų, Marijos gimimo šventė laikyta linarūtės pradžia. Tverečiuje per Šilines, kaip ir per Jurgines, buvo šventinami gyvuliai, piemenukams nereikdavo ganyti. Buvęs ir paprotys šiai šventei pjauti avinėlį ir jo mėsos nunešti bažnyčios tarnams – varpininkui, špitolininkui bei padalinti elgetoms. Žemdirbiškasis Šilinių klodas šiuo metu nunykęs, tačiau praeityje ši šventė, greičiausiai, buvo susijusi su rudeninėmis derliaus nuėmimo apeigomis, protėvių pagerbimu.