Šv. Baltramiejus – gandrų išlėkimo diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Šventojo Baltramiejaus diena, rugpjūčio 24-oji, Lietuvos kaime nuo seno žinoma kaip Gandrų išlėkimo diena.

Žmonės tikėjo, kad gandras išsineša pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė šeimynai jau nebeduos, nes diena gerokai sutrumpėjo. Dar iki Baltramiejaus dienos pradėdavo rauti linus, baigdavo suvežti vasarojų. Jei rugpjūčio 24 d. šviesdavo saulė, buvo laukiama sauso rudens. Apie šį metą kaime būdavo pjaunamos avys. Kad kailis būtų tvirtesnis, kailinukai neišsišertų ir ilgiau nešiotųsi, reikėdavo sulaukti mėnulio senagalio. Šis laikas taip pat buvo tinkamas avių kirpimui. Veislei palikdavo avinukus, atsivestus per jaunatį.

Ruduo Lietuvos kaime būdavo vestuvių metas, todėl merginos šv. Baltramiejaus dieną užsiimdavo vestuvių burtais. Netekėjusios mergaitės iškasdavo duobę ir po kiek laiko žiūrėdavo, ką ras toje duobėje. Jei rasdavo voratinklį – reiškia, vestuves kels su ponu, jei skruzdėlę ar kitą vabzdį – ištekės už ubago. Norėdamos susapnuoti išrinktąjį, visą dieną badaudavo, tik vakare prieš miegą suvalgydavo nemirkytą silkę. Po lova pasidėdavo keturis šakaliukus taip, kad iš jų išeitų šulinys, į vidurį pastatydavo puodelį vandens. Jei susapnuodavo jaunikaitį, kuris paduoda atsigerti, vadinasi, tai būsimasis vyras.

Liaudyje buvo paplitę oro spėjimai: Jei per šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Jei šią dieną gandras snape neša lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra. Senbernius ir vienišius neretai pajuokdavo – „vaikšto kaip gandras po Baltramiejaus“, mat po šv. Baltramiejaus Lietuvoje likdavo tik vieniši sužeisti gandrai, nepajėgę išskristi kartu su kitais.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdavo į krikščionišką tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą, o paskui jį paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.

Lietuvos miestuose apaštalo Baltramiejaus šventė turi gilią istorinę atmintį. Šventės išvakarėse Vilniuje 1595 metais įsikūrė pirmieji amatų cechai. Todėl šv. Baltramiejus laikomas amatininkų globėju.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Naujausiame „Mūsų laikas“ laikraščio numeryje skaitykite

Naujausiame „Mūsų laikas“ laikraščio numeryje skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 25-jame, laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame, 25-jame, laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 24-jame, laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame, 24-jame, laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame 2025 metų Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame 2025 metų Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 20-ame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame, 20-ame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraštyje „Mūsų laikas“ skaitykite  0

Naujame 2025 metų 18-ame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame 2025 metų 18-ame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Šv. Morkus

Šv. Morkus, Daržų diena  2

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 15-ame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame rajono laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite

Naujame balandžio 4 dienos laikraščio „Mūsų laikas“ numeryje skaitykite  0

Garlaivis „Vaidila“

Balandžio 2-oji senajame Jurbarke: girtas burmistras, nelaimė Nemune, garlaiviai ir gimnazistų kulkosvaidis  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas balandžio 1-ąją: apsivogęs paštininkas, potvynio pradžia, tautinis konfliktas ir kritika kino teatrui  0

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos

Senasis Jurbarkas kovo 31-ąją: gimnazija, aukos varguomenei, „Sūkurio“ draugija ir Skirsnemunės problemos  0

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai

Kovo 30-oji senajame Jurbarke: kritika kino teatrui, mokyklų problemos, padėtis pasienyje ir Girdžių šauliai  0

Potvynis Jurbarke

Senasis Jurbarkas kovo 29-ąją: medžių sodinimas, privilegijuota lūšna, menkas potvynis ir kruvinos vakaruškos  0

Raseinių gatvė Jurbarke XX a. pr.

Senasis Jurbarkas kovo 28-ąją: tilto statyba, Girdžių pavasarininkai, brangūs miltai ir silkių kainos  0

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite

Naujame, 12-ajame, „Mūsų laiko“ numeryje skaitykite  0

Mūsų partneriai