Šv. Baltramiejus – gandrų išlėkimo diena

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Šventojo Baltramiejaus diena, rugpjūčio 24-oji, Lietuvos kaime nuo seno žinoma kaip Gandrų išlėkimo diena.

Žmonės tikėjo, kad gandras išsineša pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė šeimynai jau nebeduos, nes diena gerokai sutrumpėjo. Dar iki Baltramiejaus dienos pradėdavo rauti linus, baigdavo suvežti vasarojų. Jei rugpjūčio 24 d. šviesdavo saulė, buvo laukiama sauso rudens. Apie šį metą kaime būdavo pjaunamos avys. Kad kailis būtų tvirtesnis, kailinukai neišsišertų ir ilgiau nešiotųsi, reikėdavo sulaukti mėnulio senagalio. Šis laikas taip pat buvo tinkamas avių kirpimui. Veislei palikdavo avinukus, atsivestus per jaunatį.

Ruduo Lietuvos kaime būdavo vestuvių metas, todėl merginos šv. Baltramiejaus dieną užsiimdavo vestuvių burtais. Netekėjusios mergaitės iškasdavo duobę ir po kiek laiko žiūrėdavo, ką ras toje duobėje. Jei rasdavo voratinklį – reiškia, vestuves kels su ponu, jei skruzdėlę ar kitą vabzdį – ištekės už ubago. Norėdamos susapnuoti išrinktąjį, visą dieną badaudavo, tik vakare prieš miegą suvalgydavo nemirkytą silkę. Po lova pasidėdavo keturis šakaliukus taip, kad iš jų išeitų šulinys, į vidurį pastatydavo puodelį vandens. Jei susapnuodavo jaunikaitį, kuris paduoda atsigerti, vadinasi, tai būsimasis vyras.

Liaudyje buvo paplitę oro spėjimai: Jei per šv. Baltramiejų lyja, šlapias bus ir ruduo. Jei šią dieną gandras snape neša lizdui taisyti velėną – bus lietaus, jei šakelę – gresia vėtra. Senbernius ir vienišius neretai pajuokdavo – „vaikšto kaip gandras po Baltramiejaus“, mat po šv. Baltramiejaus Lietuvoje likdavo tik vieniši sužeisti gandrai, nepajėgę išskristi kartu su kitais.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši šventė sutapatinta su Baltramiejaus varduvėmis. Šv. Baltramiejus gyveno I a. jis buvo vienas iš dvylikos apaštalų. Kaip ir kiti apaštalai, jis krikštydavo žmones, atversdavo į krikščionišką tikėjimą. Manoma, kad jis atvertė į krikščionybę karalių Polimijų, o už tai karaliaus brolis Astiagas gyvam Baltramiejui nulupo odą, o paskui jį paskandino. Šv. Baltramiejus laikomas amatininkų ir kailiadirbių globėju. Jis vaizduojamas su peiliu rankoje, persimetęs per petį savo paties odą.

Lietuvos miestuose apaštalo Baltramiejaus šventė turi gilią istorinę atmintį. Šventės išvakarėse Vilniuje 1595 metais įsikūrė pirmieji amatų cechai. Todėl šv. Baltramiejus laikomas amatininkų globėju.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Rugsėjo pirmoji – istorija ir tradicijos

Rugsėjo pirmoji – istorija ir tradicijos  0

Žolinė

Žolinė  1

Tauragės džiazo festivalio scenoje – Meksikos dinamiškas žavesys ir įtampa

Tauragės džiazo festivalio scenoje – Meksikos dinamiškas žavesys ir įtampa  0

SIDABRINĖS GERVĖS NAKTYS 2023: nemokamas kino festivalis po atviru dangumi

SIDABRINĖS GERVĖS NAKTYS 2023: nemokamas kino festivalis po atviru dangumi  0

Tarptautinė dešrainių diena

Tarptautinė dešrainių diena  0

Septyni broliai miegantys

Septyni broliai miegantys  0

Šventieji Petras ir Povilas

Šventieji Petras ir Povilas  0

Joninės arba Rasos

Joninės arba Rasos  0

Devintinės

Devintinės  0

Sekminės

Sekminės  0

Kapela „Santaka“ kaimynų šventėje Vanaginės k.

Europos kaimynų diena  0

Žengimas į Dangų

Šeštinės  0

Pasaulinė bičių diena

Pasaulinė bičių diena  0

Vyšyvankos diena

Vyšyvankos diena  0

Šv. Stanislovas. Cibulinė

Šv. Stanislovas. Cibulinė  0

Šv. Florijonas

Gegužės 4-oji – Šventojo Florijono, ugniagesių globėjo, diena.  0

Jaunimas švenčia Gegužės 1-ąją. 1926 m.

Gegužės 1-oji. Švęsti ar atsisakyti?  0

Šv. Valpurga su tėvais ir broliu

Valpurgijos naktis ir šv. Valpurga  0

Jurginės Skirsnemunėje 2022 m.

Jurginės  0

Performansas „Plyšiai Žemės veide“, skirtas Pasaulinei kultūros dienai. 2022-04-15

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena  0

Paminklas H. K. Andersenui Panevėžyje.

Tarptautinė vaikų knygos diena  0

Verbų sekmadienis

Verbų sekmadienis  0

Baltasis gandras (Ciconia ciconia)

Blovieščiai. Gandrinės  0

Novrūzas Kazachstane

Novrūzas – persų naujieji metai. Tris tūkstantmečius siekianti tradicija  0

Mūsų partneriai