„Lyros“ kapitonui patinka vandenys, laivai ir žmonės

Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

„Laivas turi būti gražus, stiprus ir lengvas“, – sako smalininkietis kapitonas Vincas Alminas.

Šiomis savybėmis ir pasižymi jo laivas „Lyra“, į kurį tikriausiai ne vienas jurbarkietis atkreipė dėmesį mažųjų laivelių uoste – tviskantis raudonmedžiu, tvirtas ir lengvai skrodžiantis Nemuno vandenis.

Priešpaskutinę birželio mėnesio dieną gyvosios istorijos žurnalo „Jurbarko laikas“ kūrėjai išbandė kelionės „Lyra“ privalumus – mėgavosi žaliuojančių Nemuno krantų vaizdais, saulėje blyksinčiu vandeniu, laivą lydinčiais kirais ir puriais debesimis vasaros danguje, ir džiaugėsi naujuoju, jau septintuoju, žurnalo numeriu.

Vanduo ir laivai lydi visą gyvenimą

Ta proga ir pakalbinome šio laivo kapitoną Vincą, „gryną“ žemaitį nuo Platelių. „Vandenys ir laivai mane lydi visą gyvenimą, – sako jis. – Užaugau prie Platelių ežero, kuriame nuo mažens irstydavomės valtelėmis, kanojomis. Vėliau gyvenau Drevernoje, ant marių kranto. O dar vėliau persikėlėme į žmonos gimtinę, Smalininkus, šalia Nemuno“. Su laivais jis sako daugiau susipažinęs Vokietijoje, kur teko padirbėti laivų statybos įmonėje. Šia savo aistra Vincas užkrėtė ir abu sūnus: Gintarą ir Ramūną. Vyresnysis Gintaras su laivais susiejo ir savo gyvenimą – jis juos stato.

„Laivų statyba – ilgas ir sunkus darbas, – pripažįsta Vincas. – Beveik viską tenka daryti rankomis“. O jis žino, ką kalba, nes dalyvavo statant ar restauruojant, kaip pats sako, „ne vieną ir ne dvi dešimtis“ laivų: nuo greitaeigių laivelių iki jachtų ir netgi... gelžbetoninio laivo. Pasirodo, būna ir tokių, o vieną, jau gerokai padėvėtą, sūnus parplukdė iš Anglijos ir ketina restauruoti.

Gražuolė „Lyra“ pastatyta čia, Lietuvoje, sukurta irgi sūnaus Gintaro rankomis, žinoma, padedant tėvui ir jaunesniajam broliui.

Geriausia medžiaga laivui – raudonmedis

Dabartinė „Lyra“, kažkada vadinosi visai kitaip ir tarnavo pakrančių apsaugoje Belgijoje, pasakoja Vincas. Įsigijęs nurašytą laivą Gintaras su tėvu ir broliu jį atnaujino visiškai. „Beveik 100 procentų atnaujintas, – sako Vincas. – Iš senojo laivo likusi tik valtis, bet ir ta aptraukta stiklo audiniu, sustiprinta. Antstatas pailgintas trimis metrais, įrengtos kajutės. Visas laivo viršus dengtas raudonmedžio faneruote ir daug stipresnis negu buvo. Be to – laivas lengvas, nes sutvirtintas ne varžtais, o suklijuotas. „Lyra“ – labai geras laivas“.

Pasirodo, raudonmedis – pats tvirčiausias medis, labiausiai tinkamas laivams. Jis praktiškai nepūva, nepasiduoda oro permainoms. „Mūsų ąžuolas irgi laikomas tvirtu medžiu, – pasakoja Vincas. – Ir švedai mėgsta juo dengti laivų kylius. Tačiau pats mačiau, kaip restauruojant vieną laivą, priekyje esantį ąžuolą buvo galima trupinti pirštais. Tačiau toliau esantis raudonmedis buvo vis toks pat tvirtas“.

„Lyros“ grožį įvertino ir žinomas aktorius

Nors „Lyra“ iš pirmo žvilgsnio atrodo nedidelė, tačiau joje gali plaukti 12 žmonių. Laive – dvi kajutės, kuriose apie 8 ar 10 žmonių gali netgi nakvoti. Pamatęs nuostabą akyse, kapitonas Vincas juokiasi, kad šis laivas yra ne kartą išbandytas. Pasirodo su „Lyra“ Alminų šeima su draugais kiekvieną vasarą plaukia į Nidą, apsistoja žvejybos uoste, kur ir gyvena laive. „Laive išsimiegu kur kas geriau negu savo miegamajame, – šypsosi Vincas. – Supimas padeda“.

Kapitonui labai smagu, kai aplinkiniai įvertina „Lyros“ grožį. Prisimena, kaip kartą Nidoje į jį kreipėsi žinomo aktoriaus Žilvino Trato atstovė ir paprašė leisti laive surengti profesionalią jo fotosesiją. Pasirodo, aktorius „Lyrą“ pastebėjo ir išsirinko iš visų tąkart uoste stovėjusių laivų, o jų ten buvo daug ir labai gražių, šypsosi Vincas.

Laivyboje taisyklių netrūksta

Tam kad galėtum plaukioti laivais ir vežioti žmones neužtenka turėti tik norą ir laivą – reikia baigti kursus, išlaikyti praktinį bei teorijos egzaminus ir gauti Lietuvos transporto saugos administracijos išduotą laivavedžio pažymėjimą. Vandenų eisme taisyklių ne ką mažiau negu sausumos transporte ir jas išmokti, pasak Vinco, kur kas sunkiau. „Juk su kelių eismo taisyklėmis kiekvienas susiduriame nuo mažens vaikščiodami ar dviračiu važiuodami, – šypsosi jis. – Taip ir išmokstame nemažai įvairių taisyklių, kelio ženklų. O vandens transporte viską reikia mokytis nuo pradžių, viskas nauja“.

Ką turi žinoti laivavedys? Daug, sako Vincas. Pirmiausia – išmanyti lociją (lòcija (ol. loodsen – vairuoti laivą), vandens kelių, krantų, plaukiojimo sąlygų ir taisyklių, navigacijos ženklų, vietovių hidrometeorologinių ypatumų, remonto bazių aprašas – aut. past.). Pagal ant vandens ar krante įrengtus ženklus suprasti ir žinoti ne tik tai, kas yra virš vandens, bet ir tai, kas po vandeniu. Išmokti ir ant laivų esančius ženklus, vėliavas, kad tik pamatęs atpažintum, koks tai laivas. Žinoti laivų prasilenkimo taisykles bei kam ir kada privalai duoti kelią.

O kuo skiriasi plaukimas Nemunu ir mariomis? Pasirodo, Nemune svarbi srovė ir dugnas, kad neužplauktum ant seklumos, o mariose srovių nėra, bet ten kur kas didesnis bangavimas, lūžtančios bangos. Tiesa, „Lyra“, pasak jos kapitono, bangavimo nebijo, tačiau nepatyrusiems keleiviams, kai daiktai laivo viduje laksto į visas puses, būna nejauku, todėl jis stengiasi per didelį vėją ir bangas į marias neplaukti. Vis dėlto, pasitaiko visko – vyras prisimena, kaip kartą iš Uostadvario į Nidą dėl didelio bangavimo vietoj vienos valandos plaukė net tris su puse.

Plukdyti žmones – malonumas

„Laivyba man yra daugiau pomėgis, hobis, malonumas. Iš jos tikrai nepragyvensi. Džiaugiuosi, jeigu pavyksta surinkti pinigų sumokėti uosto mokesčiams ir nusipirkti degalams“, – pripažįsta Vincas. Jam, pasirodo, tiesiog labai smagu plukdyti žmones, teikti džiaugsmą suaugusiems ir vaikams.

„Įdomu susipažinti, pabendrauti su pačiais įvairiausiais keleiviais, lietuviais ir užsieniečiais, rasti bendrų pokalbių temų. Dažnai tokią pramogą tėvai užsako vaikams ar seneliai – anūkams, tuomet plaukimas būna kaip edukacija: rodau, kaip veikia laivas, leidžiu pavairuoti. Tai palieka jiems didžiulį įspūdį. Labai gera suteikti malonumą žmonėms“, – sako „Lyros“ kapitonas smalininkietis Vincas Alminas, kviesdamas visus, norinčius patirti kelionės Nemunu džiaugsmą – kedenantį plaukus vėją, saulės nutviekstą vandens platybę ir krantų grožį, į pasiplaukiojimus savo laivu.

Pramoginį 12 vietų laivą „Lyra“ galima rasti Jurbarko mažųjų laivelių prieplaukoje. Norintys pasiplaukioti Nemunu turėtų skambinti kapitonui Vincui tel. +370 615 19144.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  1 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Sandra Klimienė

VšĮ „Jurbarko socialinės paslaugos“ direktorės planuose – nuoseklus ir sunkus darbas  3

Anastasija, Sergejus ir mažasis Georgas

Tikėkit mumis, prašo ukrainietė Anastasija  0

„Eržvilko spindulys 2024“

„Eržvilko spindulys 2024“  0

„Veliuonos krašto žmogaus 2024“ apdovanojimai

Vasario 16-ąją pagerbti Veliuonos krašto šviesuoliai  0

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei

Už nuopelnus Juodaičių kraštui padėkota ilgametei seniūnei  0

Kęstutis Vasiliauskas

Kęstutis Vasiliauskas: Gyvenimas tarsi šachmatai – neįdomu žaisti atsargiai  0

Vytautas Kutkevičius

Vytauto Kutkevičiaus gyvenimo gairės ne metai, o knygos  3

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus

Netekome kraštiečio, archeologo Vytauto Urbanavičiaus  0

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis

Liūdna žinia – mirė jurbarkietis gidas Ričardas Vainikonis  0

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei

In memoriam mokytojai Dianai Joanai Aksamitauskienei  0

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė

Pilietiškiausia smalininkiete tapo Jolita Štrimienė  1

Mirė gydytoja Elena Janušienė

Mirė gydytoja Elena Janušienė  1

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis

Anapilin išėjo Adolfas Atgalainis  1

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene

Pokalbis su naująja „Jurbarko socialinių paslaugų“ direktore Sandra Klimiene  6

Prisiminkime išėjusius...

Prisiminkime išėjusius...  8

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai

Izraelio ambasadorė: Visi, kas nepasmerkė „Hamas“ atakos, nesuvokia jos grėsmės Vakarų civilizacijai  1

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“

Mokytojas Vincas Bakšys: „Vaikai gerbia ir atsimena griežčiausius“  1

Trečiąjį kartą „Lietuvos talentuose“ su savo daina „Indigo vaikas“ dalyvavęs Naglis Mačėnas iš komisijos narių išgirdo tris „Taip“.

„Lietuvos talentų“ scenoje – veliuoniškis Naglis Mačėnas  0

Rugpjūčio gale kartu buvusia darželio-lopšelio „Nykštukas“ direktore Irena Bertuliene. Ši draugystė tęsiasi daugiau nei 22 metus.

Jurbarke lankėsi ilgametis švietimo įstaigų rėmėjas Gunteris Topferis  5

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai

A. Piročkino atminimą pagerbė Jurbarko mokiniai  0

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų

Nepaprasti žmonės. Gedminų šeimos ūkis, kur traktorius vairuoja mama ir dukros, ministrui kritikos negaili: būtų geriau, kad pats išeitų  4

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje

Gimnazistų komanda – tarp 10 geriausių Lietuvoje  0

Sportininkas Rokas (dešinėje) su drauge Ieva ir bičiuliu Vladislovu

Lietuvą perbėgęs sportininkas: „Norint kažko pasiekti, reikia ir pakentėti“  0

Viename iš Kęstučio gatvės daugiabučių gyvenanti Aldona Jakaitienė iš sodininkystės semiasi jaunystės ir gyvenimo džiaugsmo.

Jurbarkiškei Aldonai gėlės – raktas į sveiką ir laimingą gyvenimą  0

Mūsų partneriai