Vytauto Kutkevičiaus knygos „Vynas išgertas su Eliza“ pristatymas

  Rugsėjo 10 d. Jurbarko rajono viešojoje bibliotekoje pristatyta nauja, jau septynioliktoji produktyviausio vietinio literato Vytauto Kutkevičiaus knyga. „Vynas, išgertas su Eliza“ – devintasis šio prozininko romanas. Maždaug pusę V. Kutkevičiaus kūrinių galima priskirti Istoriniam žanrui. 

        Rašytojo kraitelėje - novelių, apysakų knygelės, 1981m. išleista „Jurbarko rajonas“ (pirmoji knygelė apie Jurbarką su spalvotom iliustracijom – V. Užnevičiaus fotografijom), trys knygelės, parašytos kartu su kitais autoriais. Jo kūryba spausdinama ne tik vietiniuose laikraščiuose, „Švieselės“ almanachuose, bet ir respublikiniuose periodiniuose leidiniuose, kitų rajonų almanachuose. Bendradarbiavo monografijose „Seredžius“ ir „Veliuona“, vietiniuose laikraščiuose ir respublikiniuose leidiniuose parašęs bene kelis šimtus straipsnių. Berods, pirmasis jo pasakojimas apie A. Juškevičių „Šviesoje“ pasirodė 1963 m. Pirmoji grožinė knygelė – nuotykių apysaka „Karatų skaičiuotojai“ – pasirodė dar tarybiniais, 1982 metais, kai egzistavo cenzūra ir leidyklos bet ko neleisdavo. Po poros metų išleista apysaka „Pelkės taku“. Kai pirmą kart skaičiau tuos kūrinius, buvau dar mokinė, jaudino tai, kad knyga – jurbarkiečio, juolab mano mokytojos vyro, žodžiu, kaip ir saviškio... Buvo įdomu, kaip tas kūrinys atrodys dabar, kai jau esu senstelėjusi, gerokai daugiau apsiskaičiusi, literatūros mokslus pastudijavusi... Juk iš kai kurių kūrinių paprasčiausiai išaugame, kai kurie nusėda po laiko dulkėm... Turiu pasidžiaugti – nenusivyliau. Nelieka abejonių, kad tai stiprūs kūriniai ir savo įtaiga ir literatūrine kalba ir išraiškos priemonėm... Jie įtraukia, įtikina ir užburia skaitytoją. Tuo nereikia stebėtis, nes autoriaus išsilavinimas – lituanistinis, jis yra baigęs Vilniaus universitetą.

        V. Kutkevičius rašydamas nuolat ieško ir atranda retų, „interesnų“ vardų, pavardžių. Įdomu tai, kad jos neišgalvotos, o tiesiog surastos, kažkur išgirstos. Jo kūriniuose randame ir negirdėtų vietovardžių. Rašytojas juos sukuria, laikydamasis lietuviškų vietovardžių kūrimo principų. Mėgsta tikrus vietovardžius kilnoti, „padėti“ kitoje Lietuvos vietoje. Netgi tada, kai kalba apie meilę, emocijų jo kūriniuose nerasime.

         Atskirai vertėtų pakalbėti apie V. Kutkevičiaus darbus kraštotyros srityje. Nors kilmės jis nuo Šiaulių, augęs Joniškio rajone, bet daug nusipelnė Jurbarko kraštui. Jis, turėdamas supratimą ir galimybę prieiti prie medžiagos, prie draudžiamos literatūros, pirmasis savo straipsniais, žodiniais pristatymais parvedė mums ne vieną garbų kraštietį iš tų, kurių pavardes sovietmečiu minėti buvo šiukštu. Tai ir Stasys Santvaras, ir Pranas Bastys-Imsrys, ir Antanas Giedrius, Izidorius Tamošaitis, Pranas dom. Girdžius ir eilė kitų.Rašė ir apie Jurbarke sušvitusią „Saulutę“... Rašė ir teberašo apie įdomesnius dabartiesžmones, istorines rajono vietas, renginius ir kitus dalykus.                    

        P. Vytautas ne vienus metus vadovavo Jurbarko rajono literatų klubui, organizuodavo literatūrines ekskursijas po Lietuvą...

        Romano pristatymą vedusi VB Skaitytojų skyriaus vedėja D. Kėžinaitienė papasakojo jo siužetą. Ištraukas iš kūrinio skaitė literatės G. Kievišienė ir J. Klimašauskienė. Autorius papasakojo apie romano gimimą. Nors nuo paskutinės knygos pristatymo prabėgo devyni mėnesiai, ši knyga rašyta ilgiau – pusantrų metų. Jis palygino savo rašymą su kitų. Papasakojo apie veikėjų prototipus, siužeto kilmę. Rašytojo žmona p. Danguolė papasakojo apie jo rašymo įpročius ir dienotvarkę. P. Vytautas kvietė klausytojus nuspręsti, kokia turėtų būti romano pabaiga, nes knygoje jos... nėra. Moterų nuomonė buvo beveik vieninga, o vyrai buvo santūrūs.

        Ko dar buvo nespėjusios papasakoti renginio dalyvės, papasakojo rašytojo pasveikinti atėjusi jo gerbėja skaitytoja O. Čyžienė. Todėl į renginį susirinkusiems skaitytojams neteks pergyventi, kad knygos negalėjo įsigyti – jiems romanas jau perskaitytas. Belieka susigalvoti pabaigą.

        Renginio metu veikė plati V. Kutkevičiaus darbų paroda „Švieselės“ prozininkas grynuolis“, paruošta šio straipsnio autorės. „Prozininkas grynuolis“, nes jei ne vienas poetas šalia eilėraščių pabando jėgas ir prozoje, tai Kutkevičius rašo išimtinai tik prozą. Jaunystėje, atrodo, yra ir eiliavęs, bet dabar tai jau praeitis.