Viskas prasideda nuo vaikystės
„Viskas vyksta savu laiku ir savo vietoje“, - sakė režisierė Agnė Banytė, paklausta apie savo kelią į Jurbarko kultūros centrą. Dėkoti likimui už galimybę dirbti Jurbarke turėtų ne ji, tačiau šio krašto žmonės, kurie turi puikią progą stebėti itin aukšto lygio, kritikų vertinamus šios režisierės spektaklius. Treti darbo metai Konstantino Glinskio teatre – trečiasis vaikų ir jaunimo studijos spektaklis, kuris spalio 15 d. bus atiduodamas žiūrovų teismui. Tą dieną pristatoma Konstantino Glinskio teatro vaikų ir jaunimo studijos spektaklio „ŠEIMYNINĖS ISTORIJOS“ premjera.
Serbijos menininkės ir visuomenės veikėjos B. Sabjanovič pjesė „Šeimyninės istorijos“ yra pelniusi pasisekimą visoje Europoje. Tai šeimyninės istorijos, kurias žaidžia vaikai. Spektaklyje keturi vaikai žaisdami „namus“ perteikia tai, kas juos supa aplink. Jie iš esmės yra realaus gyvenimo atspindys, rodantis tai, ką mato namuose ir savo aplinkoje. Anot režisierės Agnės Banytės, paties spektaklio misija – atkreipti suaugusių žmonių dėmesį į tai, ką jie duoda namuose savo vaikams, kurie kažkada patys turės tapti savarankiškais žmonėmis. „Plokščiai paėmus” – žiūrovas išvys tiesiog žaidžiančius vaikus, o jeigu bus pasikapstyta giliau, tai tikimės, kad kiekvienas išsineš tai, ką jis asmeniškai „kabina“. Čia jau pagal kiekvieno intelekto lygį – kiek tu gali atrasti ir pritaikyti sau. Teatro misija – skatinti žmogų mąstyti, pergalvoti, tad ir šiuo spektakliu rodydami vaikų žaidybinę aikštelę, to siekiame“, - sakė režisierė.
Anot režisierės, serbų rašytojos pjesėje perteikiamas pilietinio karo metas, galbūt ši vieta nėra tokia aktuali mums, tačiau tos situacijos, tas namų grubumas, jis nebūtinai gali vykti dėl pilietinio karo. Panaši situacija, įtampa namuose atsiranda ir dėl sunkios ekonominės padėties, kuri Lietuvoje yra ne itin gera.
Renkantis šį spektaklį, kaip ir prieš tai buvusius, režisierė ir teatro studijos aktoriai ieško to, kas jiems patiems būtų įdomu. Anot Agnės Banytės, pjesių į lietuvių kalbą nėra išversta tiek daug, o tos, kurios išverstos, yra jau daug kartų statytos ar tiesiog neaktualios šiandien. „Stengiamės ieškoti to, kas mus dar „kabina“, kas buvo seniau pastatyta, dabar nebėra statoma, norisi tiesiog nesikartoti“, - sakė režisierė.
Režisierei Agnei Banytei itin svarbu, kad jos spektakliuose viskas nevyksta vien tik dėl žiūrovo. „Labai daug kas vyksta ir dėl tų žmonių, kurie renkasi pas mane į studiją. Norisi, kad jie išmoktų, kad jie galų gale išvažiavę iš Jurbarko ir pradėję studijuoti, patys taptų puikiais žiūrovais, gebėtų analizuoti ir kritiškai vertinti kūrinius. Per meną ir kūrybą mes galime pažinti žmogų ir patys tapti tobulesniais“, - pagrindinius siekius atskleidė režisierė.
Šiame spektaklyje vaidins tik keturios aktorės. Anot režisierės, labai smagu dirbt su maža grupe, nes daugiau gali duoti ir daugiau pats gauni. Spektaklis „Šeimyninės istorijos“ pradėtas repetuoti rugpjūčio pradžioje. Intensyvios repeticijos vyko apie du mėnesius. „Dabar renkamės į repeticijas kasdien ir netgi savaitgaliais. Taip visada yra prieš premjerą, nesvarbu kiek ilgai tu prieš tai repetavai, tačiau visada atrodo, kad dar kažkas nepadaryta, turi susispausti ir pavaryti „non stop“, - sakė režisierė.
Kalbėdama apie savo teatro studijos aktorius, Agnė Banytė sakė: „Tai didžiausia man iš dangaus siųsta dovana - šie vaikai, kuriuos aš sutikau Jurbarke. Aišku, kaip ir visur ir visada dirbant su žmonėmis, būna visko, konfliktų neišvengsi. Bet tai yra labai sąmoningos merginos, kurios labai atsakingai dirba, rimtai žiūri į šitą darbą, į spektaklį, į kūrybinį procesą. Tai yra tikrai nuostabūs žmonės.“
Agnės Banytės spektaklis savitas, būdingas tik jai. Scenografijoje – minimalizmas, tas pats darbo su aktoriais ir aktorių darbo scenoje pobūdis. Režisierė pažymi, kad šitas spektaklis yra ir su šiek tiek kitoks. Aktorės vaidins vaikus, kurie vaidina suaugusius. „Buvo įprasta mano spektakliuose naudoti muziką ir šokį, tačiau šį kartą nebus muzikos. Paprastai muzika maskuoja, ji yra labai stiprus atmosferos kūrimo šaltinis. O šį kartą atmosferą bandysime kurti patys, va tokie, kokie esame“, - apie sudėtingesnius išsikeltus uždavinius pasakojo režisierė.
Prieš premjerą režisierė sau ir savo aktoriams palinkėjo pasiekti išsikeltų tikslų. „Aišku, aš sakau, kad tai, ką mes darome, visada yra dėl tų, su kuriais mes patys dirbame, dėl mūsų trupės. Bet visada kiekvienas menininkas, kurdamas kūrinį, nori gauti atsaką iš žiūrovo, nori būti įvertintas. Svarbiausia pasiekti bent kelių žiūrovų širdis. Tikslas pasiekiamas tada, kada pavyksta prisibelsti. Tikiuosi, kad su šiuo spektakliu nenuvilsim tų, kurie iki šiol mėgo mūsų spektaklius. Kad tai bus dar vienas pamąstymų židinėlis“, - sakė režisierė.
Į premjerą atvažiuoti žada ir gerbiamas Agnės dėstytojas Gytis Bernardas Padegimas, kuris pažiūrėjęs spektaklį, duos jai patarimų, kur eiti toliau, ką tobulinti. Agnė Banytė tęsia magistrantūros studijas, todėl šį spektaklį pateiks kaip magistrinį savo darbą.
Anot režisierės, serbų rašytojos pjesėje perteikiamas pilietinio karo metas, galbūt ši vieta nėra tokia aktuali mums, tačiau tos situacijos, tas namų grubumas, jis nebūtinai gali vykti dėl pilietinio karo. Panaši situacija, įtampa namuose atsiranda ir dėl sunkios ekonominės padėties, kuri Lietuvoje yra ne itin gera.
Renkantis šį spektaklį, kaip ir prieš tai buvusius, režisierė ir teatro studijos aktoriai ieško to, kas jiems patiems būtų įdomu. Anot Agnės Banytės, pjesių į lietuvių kalbą nėra išversta tiek daug, o tos, kurios išverstos, yra jau daug kartų statytos ar tiesiog neaktualios šiandien. „Stengiamės ieškoti to, kas mus dar „kabina“, kas buvo seniau pastatyta, dabar nebėra statoma, norisi tiesiog nesikartoti“, - sakė režisierė.
Režisierei Agnei Banytei itin svarbu, kad jos spektakliuose viskas nevyksta vien tik dėl žiūrovo. „Labai daug kas vyksta ir dėl tų žmonių, kurie renkasi pas mane į studiją. Norisi, kad jie išmoktų, kad jie galų gale išvažiavę iš Jurbarko ir pradėję studijuoti, patys taptų puikiais žiūrovais, gebėtų analizuoti ir kritiškai vertinti kūrinius. Per meną ir kūrybą mes galime pažinti žmogų ir patys tapti tobulesniais“, - pagrindinius siekius atskleidė režisierė.
Šiame spektaklyje vaidins tik keturios aktorės. Anot režisierės, labai smagu dirbt su maža grupe, nes daugiau gali duoti ir daugiau pats gauni. Spektaklis „Šeimyninės istorijos“ pradėtas repetuoti rugpjūčio pradžioje. Intensyvios repeticijos vyko apie du mėnesius. „Dabar renkamės į repeticijas kasdien ir netgi savaitgaliais. Taip visada yra prieš premjerą, nesvarbu kiek ilgai tu prieš tai repetavai, tačiau visada atrodo, kad dar kažkas nepadaryta, turi susispausti ir pavaryti „non stop“, - sakė režisierė.
Kalbėdama apie savo teatro studijos aktorius, Agnė Banytė sakė: „Tai didžiausia man iš dangaus siųsta dovana - šie vaikai, kuriuos aš sutikau Jurbarke. Aišku, kaip ir visur ir visada dirbant su žmonėmis, būna visko, konfliktų neišvengsi. Bet tai yra labai sąmoningos merginos, kurios labai atsakingai dirba, rimtai žiūri į šitą darbą, į spektaklį, į kūrybinį procesą. Tai yra tikrai nuostabūs žmonės.“
Agnės Banytės spektaklis savitas, būdingas tik jai. Scenografijoje – minimalizmas, tas pats darbo su aktoriais ir aktorių darbo scenoje pobūdis. Režisierė pažymi, kad šitas spektaklis yra ir su šiek tiek kitoks. Aktorės vaidins vaikus, kurie vaidina suaugusius. „Buvo įprasta mano spektakliuose naudoti muziką ir šokį, tačiau šį kartą nebus muzikos. Paprastai muzika maskuoja, ji yra labai stiprus atmosferos kūrimo šaltinis. O šį kartą atmosferą bandysime kurti patys, va tokie, kokie esame“, - apie sudėtingesnius išsikeltus uždavinius pasakojo režisierė.
Prieš premjerą režisierė sau ir savo aktoriams palinkėjo pasiekti išsikeltų tikslų. „Aišku, aš sakau, kad tai, ką mes darome, visada yra dėl tų, su kuriais mes patys dirbame, dėl mūsų trupės. Bet visada kiekvienas menininkas, kurdamas kūrinį, nori gauti atsaką iš žiūrovo, nori būti įvertintas. Svarbiausia pasiekti bent kelių žiūrovų širdis. Tikslas pasiekiamas tada, kada pavyksta prisibelsti. Tikiuosi, kad su šiuo spektakliu nenuvilsim tų, kurie iki šiol mėgo mūsų spektaklius. Kad tai bus dar vienas pamąstymų židinėlis“, - sakė režisierė.
Į premjerą atvažiuoti žada ir gerbiamas Agnės dėstytojas Gytis Bernardas Padegimas, kuris pažiūrėjęs spektaklį, duos jai patarimų, kur eiti toliau, ką tobulinti. Agnė Banytė tęsia magistrantūros studijas, todėl šį spektaklį pateiks kaip magistrinį savo darbą.
Rekomenduojami video:






























Ich bin Mr. Rick sehr dankbar für den Frieden, den ich heute in meinem Leben habe. Ich suchte nach e...
Jurbarko rajone sulaikyti 4 neteisėtai medžioję asmenys