Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta paroda „Po(miškis)“

Gegužės 13-ąją Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta Broniaus Gražio tapybos darbų ir Arvydo Ališankos skulptūrų paroda „Po(miškis)“.

Parodos atidaryme Vinco Grybo memorialinio muziejaus vedėja, skulptoriaus anūkė Rasa Grybaitė pastebėjo, kad nemažai šiais metais muziejaus organizuojamų renginių visai netikėtai pasirodė susieti vis tos pačios – paukščių ir miško – temos. Tai ir balandžio 1-ąją surengtas Pasaulinei paukščių dienai skirtas renginys, kurio metu buvo eksponuojamas suaugusiųjų dailės studijos „Formos kalba“ sukurtas „Gyvybės medis“, nutūptas spalvingų veltinio paukščiukų, bei dainuojamos dainos apie paukščius, ir gegužės 6-ąją vykusi žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!”, kurios metu aktorė Jūratė Onaitytė skaitė ištraukas iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės poemos „Giria Žalioji“, o pianistas Rokas Zubovas skambino Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninius kūrinius. Į šią gretą gražiai įsiliejo ir paroda „Po(miškis)“, nors Rasa prisipažino, kad tardamasi su autoriais, iš anksto nežinojo, kokia bus parodos tema. Pasak Rasos, simboliška, kad į Vinco Grybo muziejaus, kurio kai kuriems eksponatams jau daugiau kaip 100 metų ir kuriuos galima laikyti „mišku“, erdvę ateina „pomiškis“ – šiuolaikinių autorių, kalbančių modernia skulptūros ir tapybos kalba, kūriniai.

Šiame kontekste labai simboliškai nuskambėjo ir pačioje pradžioje kompozitorės ir atlikėjos Rūtos Šličkutės padainuota archaiška liaudies daina apie žaliąją girią.

Tiesa, tapytojas B. Gražys prisipažino, kad jo kūriniuose daugiausiai atsispindi ne gyvybės saugojimo, o jos naikinimo tema, kuri kaip niekada tampa aktuali šiandien, kai pirmyn besiveržianti žmonija, atrodo, skuba naikinti viską, prie ko tik prisiliečia. Žinoma, nykimas ir atgimimas yra ir nuolatinio, vis pasikartojančio gamtos ciklo dalis, giliau pažvelgus leidžianti įžvelgti paralelę su žmogaus gyvenimu.

Parodos pristatyme rašoma: „Pomiškis Vikipedijoje apibrėžiamas kaip po miško skliautu želiantis miško atžalynas, galintis sudaryti naują medyną.

Parodoje ekponuojamos tapybtos drobės ir sukonstruotos skulptūros, metaforiškai perfrazuojančios pomiškio idėją. Po skulptoriaus Vinco Grybo memorialinio muziejaus skliautu želiantis minčių apie mišką „atžalynas“ pateikia savitą požiūrį į miško gyvybingumą ir jo likimą.

Kaip atrodytų mūsų po(miškis) laiko perspektyvoje? Šiuo atveju kalbame apie tapybos ir skulptūros sinergiją. Miško natūra derinama su žmogaus kūryba ir vaizduote. Projekte dvimatės tapybos ir trimatės skulptūros formų kalbos tekstai pasakoja apie žmogaus ir medžio „amžinąją“ draugystę. Deja, kad atsirastų atžalynas, reikia sunaikinti mišką, ir ta draugystė ne visada tampa tokia šviesi.

„Permąstytoje“ specifinėje V. Grybo muziejaus erdvėje vyksta trijų autorių kūrinių pokalbis. Tapybos stačiakampiai tarsi langai į paslaptingas gamtos teritorijas, kuriose žmogaus ir miško santykis gali būti artimas ir pakankamai dramatiškas. Salės erdvėje dėliojami skulptoriaus rankomis ir mintimis sukonstruoti kūriniai iš medžio šakų. Skulptūrinės vizijos paradoksas, kad paukščių statybinė medžiaga – šakos virsta skulptoriaus medžiaga. Nors parodoje rodomi tapybos ir skulptūros kūriniai turi skirtingas raiškas, savitas estetines ir energetines auras, tačiau šioje erdvėje jie puikiai susikalba tarpusavyje ir vyksta pokalbis su čia nuolat esančiais skulptoriaus Vinco Grybo kūriniais“.

„Miškas su visu savo turiniu yra gyvybė ir atgaiva, paslaptis, šviesa ir naktis...“ – teigia Bronius Gražys ir Arvydas Ališanka.

Apie autorius

Arvydas Ališanka – skulptorius, kamerinės ir monumentaliosios skulptūros kūrinių autorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius. Nuo 1988 m. dalyvauja grupinėse parodose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje. Surengė 12 personalinių parodų Lietuvoje. Nuo 1997 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Bronius Gražys – tapytojas, grafikas, Vilniaus dailės akademijos profesorius. Nuo 1976 m. dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. Surengė 27 personalines parodas. Nuo 1985 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1990 m. „Grupės 24“ narys.