Vieversio diena

☰Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

Priešistoriniais laikais manyta, kad pavasario šilumą, o kartu ir išsigelbėjimą nuo bado, šalčio, nepriteklių, ant savo sparnų parneša paukščiai. Galbūt juos kiekvieną pavasarį atsiunčia deivė Paukštė, kurios pėdsakus senosios Europos kultūroje atsekė garsioji mūsų mokslininkė, archeomitologijos pradininkė Marija Gimbutienė. 

Įdomu, kad senųjų laikų atmintis tebėra gyva lietuvių etninėje kultūroje: tradicinio kalendoriaus pavasario dienos turi ir paukščių vardus. Pirmoji jų – vasario 24-oji, Vieversio diena, sutampanti su Šv. Motiejaus vardadieniu.
Vieversys pirmasis iš migruojančių paukščių pargrįžta į tėviškę. Ornitologų jis vadinamas dirviniu vieversiu, kaime dar – cyruliu, vyturiu, voversiu. Paukštelį išties galima pamatyti ganėtinai anksti – patinėliai parskrenda visu mėnesiu anksčiau, kad užimtų savo būsimai šeimynai erdvę. Ir kitiems garsiai paskelbtų: „Tik aš čia šeimininkas!“
Senoliai taip sakydavo: jeigu vieversiukas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas. O jei kartais parskristų anksčiau, turės dar „atgulėti“ – pavasaris užsitęs, ilgokai bus žvarbu. Tada jo giesmelė nelabai linksma:

Čyru vyru, pavasaris, bet dar neišėjo pašalas…
Aruodėliai dyki, o vaikeliai pliki…

Merginos stengdavosi iki šios paukštelių sutikimo dienos, vasario 24-sios, užbaigti verpimą. Priežodis sako: „Skubėk verpti, nes atskridęs vieversys kuodelį priterš“. Mat dienai pailgėjus, laikas sėsti į audimo stakles. Vieversio dieną nevalia plaukų šukuoti, antraip vištos vasarą rūtų darželius iškapstysiančios. Šiukštu ir miltus rėčiu sijoti – pasėlius vasarą užpulsią amarai. O jeigu kuri mergina norėtų veido skaistumą per vasaros darbymetį išsaugoti, turi Vieversio dieną sniegu triskart gerai išsiprausti.
O kad būtum greitais, vikrus kaip vieversėlis, turi trissyk aplink trobą apibėgti – ne užpečky sėdėti.

 Šv. Motiejus
Įsitvirtinus Krikščionybei, Vieversio šventė sutapatinta su Šv. Motiejaus diena. Į dvylikos apaštalų misiją jis buvo išrinktas vietoje Judo Iskarijoto, jau po Kristaus nukryžiavimo. Motiejus buvo Jėzaus krikšto, prisikėlimo ir Žengimo į Dangų liudininkas.
Remiantis Apaštalų darbų knyga, Motiejus skelbė Kristaus Žodį, krikštijo pagonis, gydė ligonius. Apie jo apaštalavimo misiją nedaug tėra žinių. Neva jis skleidė krikščionybę Judėjoje, Kapadokijoje, prie Kaspijos jūros.
Tačiau ne visiems patiko jo pamokslai, dėl ko ir buvo užmuštas. Vienuose šaltiniuose užsimenama, kad Motiejus buvo nukryžiuotas, kituose – kad buvo užmuštas akmenimis Jeruzalėje.
Šv. Motiejus laikomas dailidžių, kalvių, inžinierių globėju.

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  0

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Mūsų partneriai