Veliuonos medžiai nušvito laisvės spalvomis

Vasario 16-ąją Veliuona pasitinka ypatingai pasipuošusi – aktyvūs gyventojai miestelio centre esančius medžius apmezgė trispalvės spalvomis, papuošė tautiškais raštais, taip įsitraukdami į Veliuonos kultūros centro organizuotą šventinę akciją „Medžiai – laisvės atminties sergėtojai“.

„Lietuvoje populiaru rengti įvairias aplinkos puošimo iniciatyvas. O juk Veliuona tokia graži! Miestelio centrą puošia ir jį saugo daugybė tvirtai šaknis į žemę suleidusių, seniūnijos darbuotojų prižiūrėtų medžių. Artėjant gražiausioms laisvės šventėms, kilo mintis į prasmingą kūrybos kelionę įtraukti ir Veliuonos krašto žmones. Kvietėme ir vis dar kviečiame kiekvieną – šeimas, kaimynus, draugus. Išsirinkite „savo“ medį miestelio centre ir jį apgaubkite savo rankų šiluma – apmegzkite lietuviškomis spalvomis bei simboliais. Tegul „Medžiai – laisvės atminties sergėtojai“ tampa gyvu, spalvingu ir šiltu mūsų vienybės įrodymu“, – „Mūsų laikui“ pasakojo šios akcijos sumanytoja, Veliuonos kultūros centro Raudonės ir Stakių kultūrinių renginių organizatorė Jurgita Brazaitienė, už originalias idėjas vertinama ne tik kolegų, bet ir gyventojų.

Suvienijo žmones

Pasak jos, žvelgiant į įvairiomis spalvomis nušvitusius medžius, smagiau ne tik pasitikti šventes, bet ir laukti pavasario. „Mūsų medžiai gali ne tik žaliuoti, bet ir pasakoti istoriją. O ir laukti pavasario nebus nuobodu – nei mums, nei patiems medžiams. Smagu matyti, jog žmonės susidomėjo šia iniciatyva. Pastebiu, jog kai kurie tiesiog ateina pasivaikščioti po miestelį, stabteli, apžiūri apmegztus medžius, domisi, kieno tai mezginys“, – pasidžiaugė Jurgita. Jos nuomone, jau dabar galima drąsiai teigti, kad šis projektas suvienijo Veliuonos krašto žmones, parodė bendruomenės vienybę. Tiesa, dėl to Jurgitai teko gerokai padirbėti. „Išsiunčiau daugybę asmeninių pakvietimų, raginau dalyvauti šioje medžių apmezgimo iniciatyvoje. Smagu, jog į mano kvietimą dažniausiai buvo atsakyta teigiamai“, – pasakojo Jurgita, prie iniciatyvos prisijungti kvietusi ir drauges, ir draugių mamas, ir kultūros centro veikloje aktyviai dalyvaujančias moteris, ir tas, kurios, kaip girdėjo, gražiai mezga, ir tas, apie kurių gebėjimus rankdarbiams visiškai nieko nenutuokė. Ne viena mezgėja apsidžiaugė pasiūlymu ir tuo, kad pagaliau galės megzti ne kojines.

Prie iniciatyvos prisijungė ir itin patyrusios mezgėjos, ir dar tik pradedančios. „Kai kurios dalyvės teigė, jog paskutinį kartą virbalus arba vąšelį rankose laikė prieš daugelį metų, dar mokyklos laikais... Bet noras prisijungti prie iniciatyvos ir prisiminti senus mokyklos laikus menančias veiklas skatino bėgti ieškoti ir ištraukti į dienos šviesą seniai kažkur giliai stalčiuje gulinčius, nenaudojamus, ilgai ,,miegančius“ virbalus arba vąšelį“, – pasakojo pašnekovė.  Žinoma, buvo ir atsisakiusių dalyvauti.

Prisidėjo mokiniai

Visą straipsnį skaitykite naujame „Mūsų laiko“ numeryje.