Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, pagerbdamas ryškiausio Lietuvos partizaninio karo vado, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto (1909-03-15–1954-11-26) atminimą, inicijavo dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ sukūrimą. Šios dokumentinės kino juostos premjera įvyko lapkričio 29 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose.

Pristatant filmą dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Remigijus Motuzas, Jono Žemaičio-Vytauto giminės ir artimieji, Lietuvos partizanų artimieji, šauliai ir kiti garbūs svečiai. Renginio pradžioje J. Žemaičio-Vytauto atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir sugiedotas Lietuvos himnas.

„Režisierė Rūta Sinkevičienė, imdamasi kurti filmą apie Joną Žemaitį Vytautą, kartu ėmėsi ir mūsų visų, mūsų valstybės pamatų sutvirtinimo. Pasakoti istoriją apie žmogų, kuriam tėvynė Lietuva buvo daugiau, nei gyvenimas, reiškia papildyti ir mūsų tikėjimo Lietuva, laisve, jos žmonėmis atsargas“, – perduodama Prezidento sveikinimo ir padėkos žodžius kalbėjo jo patarėja J. Litvinaitė.

^{Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė ir filmo režisienė Rūta Sinkevičienė. M. Ambrazo nuotraukos.}

„Mūsų atmintis yra mūsų galia, vienybė ir didžiausia dovana, leidžianti atminti, įvertinti iš šiandienos perspektyvos ir, svarbiausia, pagerbti“, – rašoma Seimo Pirmininko S. Skvernelio sveikinime, kurį perskaitė renginio vedėja, LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.

^{LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.}

,,Jonas Žemaitis – karys, sutuoktinis, tėvas, bendramokslis, bendražygis, Lietuvos partizanų generolas. Jis prisiėmė šią atsakomybę, kai jos labai prireikė Lietuvai, mūsų valstybei ir mūsų tautai“, – atėjusi į filmo premjerą kalbėjo Jono Žemaičio sesers Kotrynos Žemaitytės-Juškienės proanūkė Kotryna Buono, kuri rūpinasi J. Žemaičio-Vytauto atminties išsaugojimu išeivijoje.

Filmo autorė ir režisierė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė pristatydama jį kalbėjo, kad žiūrovai išgirs ir pamatys visuomenei nežinomų pasipriešinimo okupacijai istorijos įvykių pasakojimų: pirmą kartą apie Jono Žemaičio-Vytauto kovą ir likimą kalba vienintelė gyva liudininkė, ištyrę išlikusius sovietų dokumentus, partizaninio karo liudijimus apie šią istorinę asmenybę pasakoja istorikai.

Žmogus, turėjęs tapti pienininku, tapo prezidentu. Lemtį lėmė daug ženklų. Dar baigiant gimnaziją ant absolventų nuotraukos mokytojas P. Mikšas J. Žemaičiui-Vytautui užrašė: „Prie siekių kilnių, kad ir dygliuotu keliu, keliauki tu.“ Išėjęs su bendraminčiais į miškus Jonas Žemaitis-Vytautas siekė suvienyti partizaninį pasipriešinimą ir įsteigti vieningą organizaciją. Vėliau įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, o 1949 m. J. Žemaitis išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku, tai reiškė, kad jis vykdė kovojančios Lietuvos prezidento pareigas. Generolas J. Žemaitis okupuotos šalies vadovas, kurio prezidentūra – giliai po žeme, joje jis praleido pusantrų metų. Jo vienintelį ištikimą ryšininką Juozą Palubeckį saugumiečiai tardydami privertė generolo Žemaičio slėptuvę išduoti... Suimtą Joną Žemaitį susitikimui į Maskvą lėktuvu atskraidino Lavrentijus Berija, kuris tuo metu įtakingiausias sovietų imperijos žmogus. Apie ką jie kalbėjosi? Generolo Jono Žemaičio paskutinis žodis, pasakytas Vilniuje teisme, tapo Lietuvos ateities pranašyste...

Filmas „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ dar kartą primena, kiek mes, kaip valstybė ir tauta, kone dešimt metų priešinęsi okupacijai, praradome. Šiemet lapkričio 26 d. sukanka 70 metų, kai Maskvos Butyrkų kalėjime J. Žemaičiui-Vytautui buvo įvykdyta mirties bausmė. 2009 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu jis pripažintas ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu.

Apie J. Žemaičio-Vytauto neeilinę asmenybę ir jo svarbą Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo istorijoje kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, priminęs, kad yra išleista Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knyga „Žuvusiųjų prezidentas“. Pasak jo, norėtųsi, kad per šią knygą ir dokumentinį filmą tai būtų – Atminties prezidentas ateinančioms kartoms.

Susirinkusiems į filmo premjerą koncertavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, kuriam vadovauja Laima Purlienė.

Dokumentinį filmą „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ galima pažiūrėti čia.