„Vaivorykštės” festivalis pavadinimo nekeis

Gegužės 15–16 dienomis Jurbarko kultūros centre vyko visiems gerai žinomas teatrų festivalis „Vaivorykštė 2014“. Jame dalyvavo kolektyvai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio: Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos.

Šias dvi dienas trukęs spektaklių ciklas paliko neišdildomų įspūdžių tiek festivalio dalyviams, tiek žiūrovams. Žinoma, atsiliepimų apie spektaklius buvo visokių, juk vaivorykštė susideda iš skirtingų spalvų, todėl ir spektaklių buvo įvairių žanrų: komedijų, tragedijų, dramų ir muzikinių, etiudų - išties labai didelė įvairovė. Kiekvienas galėjo atsirinkti, kas labiausiai patiko, palyginti kolektyvus, pasimokyti iš jų.

Įsimintiniausia festivalio akimirka visiems be jokios abejonės buvo improvizacijų teatras „Kitas kampas“. Kaip sakė jaunieji aktoriai, tai buvo geriausias „festivalinis paošimas“. Profesionalūs aktoriai ne tik  rodė improvizacijas, bet ir kvietė žmones iš scenos išbandyti savo jėgas. 3 senieji „vaivorykštukai“: Mantas Bendžius, Paulius Eigertas bei Arnas Ašmonas sakėsi tikrai nepraleisiantys progos užlipti ant scenos pabūti profesionalų apsuptyje, pabendrauti su jais. „Bružas yra vienas mėgstamiausių mano aktorių, todėl su juo būti vienoje scenoje jausmas yra tikrai labai geras. Pats „Kitas kampas“ man labai patinka, nes mes su kitais teatro draugais darome įvairias improvizacijas Jurbarke kaip mėgėjai. Buvo labai smagu užlipti ir suvaidinti su profesionaliais aktoriais, o svarbiausia, kad viskas pavyko tikrai labai gerai“, - kalbėjo Mantas Bendžius.

Kiek rimtesnis buvo Klaipėdos teatro spektaklis „Gaidos“, iš kurio jaunieji aktoriai galėjo pasimokyti nemažai naudingų dalykų. Taip pat visiems labai patiko pertraukėlių metų vykusios  įvairios muzikinės, choreografinės bei teatrinės improvizacijos. Čia ypatingai gelbėjo senieji „vaivorykštukai“, kurie ir vedė šiuos užsiėmimus. Daug palaikymo sulaukė ir dainuojantys mimai „Neteisėtai padaryti“, kuriems apsilankymas Jurbarke buvo pirmasis.

Šis festivalis jaunuosius „vaivorykštukus“ labai išvargino, nes jiems  buvo pirmasis. Kaip sakė Birutė Šneiderienė: „Jiems tai buvo pirmasis krikštas, prisipažįstu, kad buvo momentų, kai truputį pakeldavau balsą prieš savo aktorius, kad jie nieko nežino, tačiau suprasdavau - iš kur jie gali viską žinoti, juk vaikams tai pirmas tokio masto renginys. Manau, kad po dvejų metų šitie aktoriukai viską darys patys, viskas jiems bus pažįstama ir artima“. Tačiau nepaisant viso nuovargio ir didelio triūso, vaikai buvo labai patenkinti festivaliu, netgi pareiškė norą keisti tradiciją, kad šis festivalis vyktų ne kas dveji metai, o kasmet. Pasak jų, tai pats smagiausias festivalis, kuriame dalyvavo, nepaisant to, kad jis vyksta ne kažkur svetur, o čia, Jurbarke. Tam pritaria ir kitų miestų vadovai, nes festivalyje buvo ką nuveikti bei pamatyti. Nors visi kolektyvai buvo išvargę, tačiau maloniai prisidėjo prie įvairios veiklos. „Tie žmonės, kurie čia atvažiavo, patys daro festivalius ir jie žino, ką reiškia surasti vieną ar kitą grupę, surasti rėmėjų, išrinkti ir pakviesti profesionalius aktorius. Tai yra didelis darbas, todėl visi vertino mūsų pastangas, visi dėkojo, kad buvo tokia stipri programa, kad vaikai galėjo ne tik vieni į kitus pažiūrėti, bet ir pasisemti patirties iš profesionalių aktorių“, – kalbėjo Birutė Šneiderienė.  

Šio festivalio tikslas - kad tęstųsi kūrybinės pažintys, bendravimas. Vaikai turi vieną pomėgį – teatrą, kuris juos jungia. Į festivalį suvažiavo visi „vaivorykštukų“ draugai, jaunimas tarpusavy lengvai rado bendrą kalbą. Pasak Mildos Matukevičiūtės, su daugeliu dalyvių jie bendrauja net ir pasibaigus festivaliui.

Paklausus teatro vadovės, ar neplanuoja keisti festivalio pavadinimo, kuris, kaip žinote, asocijuojasi su gėjų vėliava, ši atsakė: „Tikrai neplanuojame, nes gyvenimo tėkmėj nespėsi keistis, jeigu yra teatras „Iki“ ir atsirado parduotuvė „IKI“, tai tikrai niekas dėl to nekeis pavadinimo. Šita spalvinga vaivorykštė, kuri švyti danguje, nei truputį nesiderina su „tuo reiškiniu”, tiesiog kiekvienas dirbame sau, nei mes su jais susiję, nei jie su mumis, aš šito gražaus gamtos reiškinio pavadinimo tikrai su niekuo netapatinu. Tad galime tik visi iš šito smagiai pasijuokti ir pašmaikštauti“.