Tautos suvažiavimas: pakilti ant dvasios kalnų

„Pakilti ant Tautos dvasios kalnų – kasmet pasisemti dvasios stiprybės bei vienybės ir toliau dirbti gražius darbus Tėvynei.“  

Juozas Tumas-Vaižgantas  

Tautos suvažiavimo Veliuonoje 2005 m. svečiai – poetas Justinas Marcinkevičius, pasaulio lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkė Regina Narušienė, ambasadorius Vytautas Dambrava

Geri darbai – ir žemei, ir žmogui

2025 metais minėsime svarbią sukaktį – šimto metų jubiliejų nuo pirmojo Tautos suvažiavimo Veliuonoje. Žodžiai „Tautos suvažiavimas“ Veliuonoje yra girdėti, tačiau ar daug kas iš tikrųjų žino jų kilmę ir prasmę? Verta prisiminti, kaip viskas prasidėjo. 1921 m. balandžio 27 d. Kaune, kunigo Juozo Tumo-Vaižganto, profesoriaus Povilo Matulionio bei juristo ir rašytojo Stasio Šilingo iniciatyva, pagal Šveicarijos pavyzdį įkurta Lietuvai pagražinti draugija. Į jos valdybą buvo išrinkti žinomi visuomenės ir valstybės veikėjai: Stasys Šilingas, Povilas Matulionis, Jurgis Vailionis, Pranas Dovydaitis, Jurgis Kubilius, Tadas Ivanauskas ir kiti šviesuoliai. Draugija siekė telkti visuomenę Tautos dvasiai kelti, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą, gražinti šalį – nuo miškų ir parkų iki gyvenviečių ir sodybų.

Suvažiavimas Veliuonoje – tautinės dvasios stiprybės šaltinis

1925 m. liepos 28 d. draugija pakvietė visą Lietuvą į Tautos suvažiavimą ant Veliuonos piliakalnių.  Tai nebuvo atsitiktinis pasirinkimas: Veliuona – istorinė Lietuvos laisvės kovų ir pergalių vieta. Dar 1924 m. Vaižgantas kreipėsi į Žemės reformos valdybą, prašydamas perduoti piliakalnius Lietuvai pagražinti draugijai. Dvarininkas Aleksandras Vakselis juos padovanojo, ir teritorija buvo oficialiai perduota draugijai.

1925 m. pavasarį atlikti vietovės tvarkymo darbai, surinktos aukos, pastatytas paminklas kunigaikščiui Gediminui, o ant Ramybės piliakalnio išmūryti pamatai suplanuotam didžiajam kunigaikščio Gedimino paminklui. Į pamatus įmūryta kapsulė su 37 organizacijų bei valstybės atstovų parašais ant pergamento – įsipareigojimas ateities kartoms saugoti ir tęsti Tautos vertybes, o Veliuoną laikyti šventa vieta, kur kasmet, liepos pradžioje, rinksis žmonės semtis dvasinės stiprybės.

Tai buvo svarbiausias tuo laikotarpiu draugijos suorganizuotas renginys, pavadintas Pirmuoju Tautos suvažiavimu, kuriame dalyvavo virš 6000 dalyvių iš visos Lietuvos, dalyvavo valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovai, piliakalniuose plazdėjo tautinės vėliavos.

Atkūrimas po Nepriklausomybės

Atkūrus nepriklausomybę, 1995 m. gegužės 5 d., Birutės Federavičienės ir Juozo Dingelio iniciatyva, pas monsinjorą Kazimierą Vasiliauską susirinko šviesuoliai turėdami tikslą atgaivinti Lietuvai pagražinti draugiją. Tų pačių metų birželio 23 d. Prezidentūroje įvyko atkuriamoji konferencija. Centro valdybos pirmininku tapo Juozas Dingelis, garbės pirmininkais – monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir poetas Justinas Marcinkevičius. Atkurta draugija ėmėsi ne tik gamtos ir kultūros objektų tvarkymo, bet ir tautinės savimonės, pilietiškumo bei dorovės ugdymo, aplinkosaugos, paveldosaugos ir švietimo iniciatyvų.

Suvažiavimo tradicijos tęsiasi

2005 m. liepos 2 d. Veliuonoje paminėtas pirmojo Tautos suvažiavimo 80-metis. Į šventę susirinko apie 1000 žmonių. Buvo aukojamos Šv. Mišios, konferencijoje pranešimus skaitė LPD pirmininkas Juozas Dingelis, profesorė Angelė Vyšniauskaitė, daktaras Krescencijus Stoškus, akademikas Romualdas Grigas, VPU profesorius Libertas Klimka, profesorius Romas Batūra, politikos ambasadorius Vytautas Antanas Dambrava. Šventėje dalyvavo gerai žinomas poetas Justinas Marcinkevičius, buvo sukviestos LPD skyrių ir apskričių delegacijos. Tautinių šokių festivalis „Veliuonos kadrilis“ bei koncertai vainikavo renginį. Šis suvažiavimas tapo atspirties tašku naujai tautos vienijimo tradicijai – sąšaukai „Piliakalnių šviesa“, kuri kviečia kasmet rinktis ant piliakalnių ir tęsti Vaižganto priesaką.

Šimto metų jubiliejus – kvietimas vienytis

2025-aisiais švęsime reikšmingą sukaktį – pirmojo Tautos suvažiavimo 100-metį. Renginyje bus prisiminta istorija, pagerbiami žuvusieji už Lietuvos laisvę. Nuo Veliuonos šimtmečio istorijos ir tradicijų neatsiejamas ir pagrindinis tautinių šokių festivalio „Veliuonos kadrilis“ organizatorius kolektyvas „Veliuonietis“, jis šiais metais švenčia garbingą 60-ies metų jubiliejų. Tad maloniai kviečiame ir gyventojus, ir organizacijas dalyvaut šventėje Veliuonoje.

Šventinė programa – 2025 m. birželio 28 d., Veliuonoje:

11.00 val. Šventosios Mišios Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

13.00 val. Iškilminga eisena nuo Vytauto paminklo į Ramybės piliakalnį.

13.15 val. Tautos suvažiavimo 100-mečio minėjimas, kunigaikščio Gedimino pagerbimas ant Gedimino kalno.

14.45 val. Šventinė eisena į dvaro parką.

15.00 val. Tautinių šokių šventė „Veliuonos kadrilis“ ir ansamblio „Veliuonietis“ 60-mečio jubiliejus.

19.00 val. Koncertinė programa.