Tą gali tik varnos

Ruduo – gamtos gėrybių metas. Jei pridėsime tai, kas užauga soduose ir daržuose, aruodai bus pilni. Žinoma, ne visko mums reikia, ne viską mes naudojame. Jeigu šiuo derliumi, bent jo dalimi, kuri iš gamtos, pasidalintume su gamtos vaikais, būtų labai gražu.

Žinau, kad su manimi sutiks ne visi. Tačiau pripažinkite – ir mūsų daržas, ir sodas auga toje žemėje, kuri atimta iš gamtos. Logiškai galvojant, reikėtų gražinti skolą tiems, kam ta žemė priklausė. Kaip būna iš tikro? Paprastai gyvūnams tenka tai, kas jau sugedę, kas išmetama – taigi, ne pati gražiausia derliaus dalis. Kaip į tai reaguoja gyvūnai? O jie paprasčiausiai savo dalį pasiima.

Jie gali graužti ar lesti ir mums reikalingas daržoves, vaisius, uogas. O kitko mums nereikia, bet gyvūnai pasiima savaip, sakyčiau – veikdami protingai.

Labiausia tuo pasižymi varniniai paukščiai. Štai kėkštas skubiai ir išmaniai nuplėšo lazdynų riešutus. Kuosos ir kovai lesa uogas, vaisius, dažnai – net šermukšnius, šaltalankius. Viršūnėse palikti „nepasiekiami“ obuoliai tenka visiems, juos kapsi net zylės, žvirbliai ir žaliukės.

O graikiniai riešutai ir kaštonai? Kaip sulesti juos? Ne visiems tai pagal jėgas. Gana greitai graikinius riešutus naudoti įgudo voverės, nukritusius ant žemės juos renka geltonkaklės pelės. Kėkštui ir geniui riešutai gali būti per dideli, tačiau juos  mielai naudoja pilkosios varnos ir kovai. Tiesa, kovas nors ir varninių šeimos, bet ne toks išmanus – ne kartą teko stebėti, kaip jie graikinius riešutus ilgai nešiojasi snape, bando prakalti jų kevalą, bet galiausiai nieko nepeša. Tada riešutai tenka varnoms. O jos daro štai ką – labai maistingą riešuto branduolį pasiekia riešutus iš aukštai mėtydamos į asfaltą ar namų stogus ir taip suskaldydamos kevalus. Jeigu riešuto kevalas nesudūžta (kai kas prie namų augina mandžiūrinius riešutmedžius, kurių kevalai ypač tvirti), varnos riešutus mėto po automobilių ratais.  taip besielgiančias varnas Lietuvoje tenka matyti maždaug nuo 2020 metų, anksčiau to gal ir nebuvo.

Šiemet labai prastai derėjo paprastieji ąžuolai, nedaug buvo ir lazdyno bei graikinių riešutų. Todėl varnos ėmė lesti kaštonų vaisius, Jei norite sužinoti, ar jie skanūs – paragaukite... na gerai, palaižykite. Aš jų skonį žinau, jis nėra malonus. Bet varnoms, pasirodo, tinka ir toks. Taigi, kaštonai ne visada sutrupa iš aukštai mesti į asfaltą, todėl juos varnos įsigudrino mėtyti po automobilių ratais.

Tai labai svarbus išradimas. Bet atsiminkime: kiti paukščiai to nemoka, tą gali tik varnos!

Kovas su riešutu tik žaidžia. S. Paltanavičiaus nuotr.