Tą gali tik varnos

☰Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Ruduo – gamtos gėrybių metas. Jei pridėsime tai, kas užauga soduose ir daržuose, aruodai bus pilni. Žinoma, ne visko mums reikia, ne viską mes naudojame. Jeigu šiuo derliumi, bent jo dalimi, kuri iš gamtos, pasidalintume su gamtos vaikais, būtų labai gražu.

Žinau, kad su manimi sutiks ne visi. Tačiau pripažinkite – ir mūsų daržas, ir sodas auga toje žemėje, kuri atimta iš gamtos. Logiškai galvojant, reikėtų gražinti skolą tiems, kam ta žemė priklausė. Kaip būna iš tikro? Paprastai gyvūnams tenka tai, kas jau sugedę, kas išmetama – taigi, ne pati gražiausia derliaus dalis. Kaip į tai reaguoja gyvūnai? O jie paprasčiausiai savo dalį pasiima.

Jie gali graužti ar lesti ir mums reikalingas daržoves, vaisius, uogas. O kitko mums nereikia, bet gyvūnai pasiima savaip, sakyčiau – veikdami protingai.

Labiausia tuo pasižymi varniniai paukščiai. Štai kėkštas skubiai ir išmaniai nuplėšo lazdynų riešutus. Kuosos ir kovai lesa uogas, vaisius, dažnai – net šermukšnius, šaltalankius. Viršūnėse palikti „nepasiekiami“ obuoliai tenka visiems, juos kapsi net zylės, žvirbliai ir žaliukės.

O graikiniai riešutai ir kaštonai? Kaip sulesti juos? Ne visiems tai pagal jėgas. Gana greitai graikinius riešutus naudoti įgudo voverės, nukritusius ant žemės juos renka geltonkaklės pelės. Kėkštui ir geniui riešutai gali būti per dideli, tačiau juos  mielai naudoja pilkosios varnos ir kovai. Tiesa, kovas nors ir varninių šeimos, bet ne toks išmanus – ne kartą teko stebėti, kaip jie graikinius riešutus ilgai nešiojasi snape, bando prakalti jų kevalą, bet galiausiai nieko nepeša. Tada riešutai tenka varnoms. O jos daro štai ką – labai maistingą riešuto branduolį pasiekia riešutus iš aukštai mėtydamos į asfaltą ar namų stogus ir taip suskaldydamos kevalus. Jeigu riešuto kevalas nesudūžta (kai kas prie namų augina mandžiūrinius riešutmedžius, kurių kevalai ypač tvirti), varnos riešutus mėto po automobilių ratais.  taip besielgiančias varnas Lietuvoje tenka matyti maždaug nuo 2020 metų, anksčiau to gal ir nebuvo.

Šiemet labai prastai derėjo paprastieji ąžuolai, nedaug buvo ir lazdyno bei graikinių riešutų. Todėl varnos ėmė lesti kaštonų vaisius, Jei norite sužinoti, ar jie skanūs – paragaukite... na gerai, palaižykite. Aš jų skonį žinau, jis nėra malonus. Bet varnoms, pasirodo, tinka ir toks. Taigi, kaštonai ne visada sutrupa iš aukštai mesti į asfaltą, todėl juos varnos įsigudrino mėtyti po automobilių ratais.

Tai labai svarbus išradimas. Bet atsiminkime: kiti paukščiai to nemoka, tą gali tik varnos!


Kovas su riešutu tik žaidžia. S. Paltanavičiaus nuotr.

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  0

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Mūsų partneriai