Tą gali tik varnos

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Ruduo – gamtos gėrybių metas. Jei pridėsime tai, kas užauga soduose ir daržuose, aruodai bus pilni. Žinoma, ne visko mums reikia, ne viską mes naudojame. Jeigu šiuo derliumi, bent jo dalimi, kuri iš gamtos, pasidalintume su gamtos vaikais, būtų labai gražu.

Žinau, kad su manimi sutiks ne visi. Tačiau pripažinkite – ir mūsų daržas, ir sodas auga toje žemėje, kuri atimta iš gamtos. Logiškai galvojant, reikėtų gražinti skolą tiems, kam ta žemė priklausė. Kaip būna iš tikro? Paprastai gyvūnams tenka tai, kas jau sugedę, kas išmetama – taigi, ne pati gražiausia derliaus dalis. Kaip į tai reaguoja gyvūnai? O jie paprasčiausiai savo dalį pasiima.

Jie gali graužti ar lesti ir mums reikalingas daržoves, vaisius, uogas. O kitko mums nereikia, bet gyvūnai pasiima savaip, sakyčiau – veikdami protingai.

Labiausia tuo pasižymi varniniai paukščiai. Štai kėkštas skubiai ir išmaniai nuplėšo lazdynų riešutus. Kuosos ir kovai lesa uogas, vaisius, dažnai – net šermukšnius, šaltalankius. Viršūnėse palikti „nepasiekiami“ obuoliai tenka visiems, juos kapsi net zylės, žvirbliai ir žaliukės.

O graikiniai riešutai ir kaštonai? Kaip sulesti juos? Ne visiems tai pagal jėgas. Gana greitai graikinius riešutus naudoti įgudo voverės, nukritusius ant žemės juos renka geltonkaklės pelės. Kėkštui ir geniui riešutai gali būti per dideli, tačiau juos  mielai naudoja pilkosios varnos ir kovai. Tiesa, kovas nors ir varninių šeimos, bet ne toks išmanus – ne kartą teko stebėti, kaip jie graikinius riešutus ilgai nešiojasi snape, bando prakalti jų kevalą, bet galiausiai nieko nepeša. Tada riešutai tenka varnoms. O jos daro štai ką – labai maistingą riešuto branduolį pasiekia riešutus iš aukštai mėtydamos į asfaltą ar namų stogus ir taip suskaldydamos kevalus. Jeigu riešuto kevalas nesudūžta (kai kas prie namų augina mandžiūrinius riešutmedžius, kurių kevalai ypač tvirti), varnos riešutus mėto po automobilių ratais.  taip besielgiančias varnas Lietuvoje tenka matyti maždaug nuo 2020 metų, anksčiau to gal ir nebuvo.

Šiemet labai prastai derėjo paprastieji ąžuolai, nedaug buvo ir lazdyno bei graikinių riešutų. Todėl varnos ėmė lesti kaštonų vaisius, Jei norite sužinoti, ar jie skanūs – paragaukite... na gerai, palaižykite. Aš jų skonį žinau, jis nėra malonus. Bet varnoms, pasirodo, tinka ir toks. Taigi, kaštonai ne visada sutrupa iš aukštai mesti į asfaltą, todėl juos varnos įsigudrino mėtyti po automobilių ratais.

Tai labai svarbus išradimas. Bet atsiminkime: kiti paukščiai to nemoka, tą gali tik varnos!


Kovas su riešutu tik žaidžia. S. Paltanavičiaus nuotr.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  2

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  0

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Vienas lemtingiausių mūšių Lietuvos istorijoje

Vienas lemtingiausių mūšių Lietuvos istorijoje  0

Kuo gresia netikras grožis

Kuo gresia netikras grožis  0

Dviejų šalių jaunimą sujungė „Dainos geresniam pasauliui“ (NUOTRAUKOS)

Dviejų šalių jaunimą sujungė „Dainos geresniam pasauliui“ (NUOTRAUKOS)  0

Kazio Abramavičiaus akvarelės: intymiai, jautriai be dirbtinio patoso...

Kazio Abramavičiaus akvarelės: intymiai, jautriai be dirbtinio patoso...  0

Atminties kelias Jurbarke

Atminties kelias Jurbarke  1

Viktoras Šimaitis

Sena nuotrauka priminė kraštietį poetą  0

Panemunės pilis kvietė „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ (NUOTRAUKOS)

Panemunės pilis kvietė „Po karaliaus Stepono vėliavomis“ (NUOTRAUKOS)  0

„Nemuno tėkmėje susitinkantys“ – 24 žvilgsniai į Lietuvos upių tėvą

„Nemuno tėkmėje susitinkantys“ – 24 žvilgsniai į Lietuvos upių tėvą  0

Taip Greičių lankos atrodė 2008 m. 06 12 d.

Nemuno lankos keičiasi, nes nėra... karvių  0

Raseinių (dab. Dariaus ir Girėno gatvė Jurbarke apie 1915 m.

Tas laukinis laukinis Jurbarkas...  0

Rimanta Bakšienė

Rimanta Bakšienė: niekas nebūna šiaip sau  0

R. Grybaitė ir F. Pališkis

Gyvenimo prasmės beieškant  3

Jurbarko krašto muziejaus kolektyvas su lankytoja ir savanore

Jurbarko krašto muziejuje atnaujintos ne tik erdvės  0

Tarp Laisvės ir Meilės

Tarp Laisvės ir Meilės  0

Ganna su dukra Jaroslava ir Tetiana su dukra Daria

Karo liudijimai. Ganna ir Tetiana  0

B. Nedzinskienė

Moteris, kuriai Landsbergis patikėjo pusę milijono  0

K. Jurevičius

Kasparas Jurevičius: ir verslas gali būti kūryba  0

A. Piročkinas

Arnoldas Piročkinas. Kalbos ir istorijos sergėtojas  0

Mūsų partneriai