Šventės atgarsiai. G.Aleksos naujo romano pristatymas Jurbarke – saujelei klausytojų (video. Autorius skaito romano ištrauką)

Savame krašte pranašu nebūsi. To įrodymas – Veliuonos krašte gimusio, augusio ir dabar Veliuonoje gyvenančio rašytojo Gasparo Aleksos naujos knygos „Akiplėšos medžioklė“ pristatymas jurbarkiečiams ir jurbarkiškiams, atėjusiems į bibliotekos kieme vykusius renginius praėjusį penktadienį.

Į Jurbarko bibliotekos parką penktadienio vakarą jurbarkiečiai gausiai rinktis pradėjo artėjant laikui, kai turėjo koncertuoti Lietuvos kariuomenės pučiamųjų instrumentų orkestras. Koncertui pasibaigus, dauguma susirinkusiųjų patraukė namo, nesulaukdami naujos knygos pristatymo.

Paklausyti rašytojo, kuris pats ir pristatė savo naująjį romaną, liko klausytis dar mažiau jurbarkiečių ir svečių, nei kad prieš tai buvusiose kraštiečių sueigoje, kurių vedėju buvo tas pats Gasparas su sutuoktine rašytoja Violeta Šoblinskaite Aleksa.

Sutuoktiniai kalbino žymius jurbarkiškius, tokius kaip filosofas Krescencijus Stoškus, rašytojas Eugenijus Ignatafičius, geografė Filomena Kavoliūtė ir kt.

G.Aleksa susirinkusiems bibliotekos kiemelyje apmaudavo, kiek nedaug jaunimas žino savo istoriją, kuri visai neseniai buvo niūri realybė.

Ši nauja knyga jurbarkiečiams buvo pristatyta anksčiau nei Kaune, Maironio muziejuje, kur romano pristatymas numatytas rugsėjo 10 dieną.

Knygoje „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ - realiai gyvenusio kunigo Juozo Zdebskio istorija, per kurią pinama laisvės ir KGB tema.

 Gydytojas, poetas, prozininkas Gasparas Aleksa išgarsėjo medikų pasaulį vaizduojančiais kūriniais, o naujojo romano „Šventojo Akiplėšos medžioklė“ pagrindinis veikėjas – reali asmenybė, kunigas Juozas Zdebskis.

Veiklaus kunigo gyvenimas buvo kupinas skaudžių patirčių ir pavojų. Jis, kilnojamas iš parapijos į parapiją, du kartus kalėjo už vaikų katekizavimą, išėjusį į laisvę saugumiečiai jį bandė sugniuždyti psichologiškai – slapta automobilio sėdynę ištepė chemine medžiaga, kuri nudegina sėdmenis ir šlaunis. Taip siekta kunigui inkriminuoti venerinę ligą. Nuo kunigo nusigręžė bičiuliai, tačiau jis nė vieno žmogaus nelaikė priešu. Penketą kartų buvo kėsintasi jį nužudyti. Galiausiai J. Zdebskis, saugumiečių vadintas Akiplėša, įkyriai persekiotas iki paskutinės gyvenimo minutės, žuvo per autoįvykį iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis.

Maištingojo kunigo paveikslą rašytojas sukūrė, remdamasis dar likusių gyvų bendražygių prisiminimais ir jų išsaugotais J. Zdebskio dienoraščiais.

„Šventojo Akiplėšos medžioklė“ – novatoriškas, drąsus kūrinys. Jame nepaliekama nuošaly ir dviprasmiškų jausmų kelianti lytiškumo tema. Kunigas Juozas nuolatos primena sau: grožėtis moters kūnu galiu, bet nesiekiu jausmų malonumo. Kunigo gyvenimiškoji praktika iš tiesų atliepė Jono Pauliaus II-ojo kūno teologijos principus, nors persekiojamas kunigas vargu ar buvo apie juos girdėjęs. Teologijos įžvalgos apie žmogaus seksualumą ir šiandien tebėra savotiška laiko bomba. Šiame romane kitaip nei iki šiol prabylama apie erotiką bei seksualumą, drąsiai atskleidžiamas kunigo santykis su jaunomis bičiulėmis, paklydusiomis ir abejojančiomis, teikiančiomis jam įkvėpimo sielovados misijai. Celibatui įsipareigojęs kunigas ir moterys ir merginos iki šiol Lietuvoje – delikati tema.