Šv. Rokas, Pjūties pabaiga

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Rugpjūčio 16-ąją mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią – buvo sėjami žiemkenčiai. Kaimuose žmonės visą vasarą gyvendavo be dirbtinės šviesos, keldamiesi saulei patekant ir eidami miegoti saulei nusileidus. Jei naktinėdavo, tai tik tamsoje ar lauke prie laužų. Po rugpjūčio 16-os dienos į trobas vėl sugrįždavo dirbtinis apšvietimas – deglas ar balana, vėliau žibalinė lempa.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, pjūties pabaigos šventė sutapatinta su Roko varduvėmis.

Šv. Rokas – ligonių globėjas

Šv. Rokas gimė 1295 m. Prancūzijoje, Monpeljė miestelyje, turtingo prancūzo ir italės šeimoje. Būdamas vos 15 metų Rokas neteko tėvų, bet pateko į vienuolių draugiją, kurioje išaugo. Vaikinui būnant 17-os metų, jo mieste apsilankė popiežius Urbonas V. Šio apsilankymo įkvėptas, Rokas pardavė tėvų palikimą ir susiruošė į piligriminę kelionę pėsčiomis į Romą.

XIV a. Europą siaubė maro epidemija. Jaunuoliui keliaujant per Italiją teko sutikti ir slaugyti ne vieną maro auką. Tikėta, kad Rokas Dievo apdovanotas gydymo dovana. Slaugydamas kitus Pjačensos miestelyje, Rokas pats užsikrėtė maru. Nenorėdamas tapti našta kitiems, jis pasitraukė į mišką, kur tikėjosi praleisti paskutines gyvenimo akimirkas. Tačiau šioje situacijoje Dievas jo neapleido. Roką išgelbėjo šuo, nešdamas jam maistą iš šeimininko namų ir laižydamas jo žaizdas. Vieną dieną iš paskos šuniui į mišką atsekė jo šeimininkas Gotardas, kuris parsivedė Roką namo ir galutiniai išgydė. Prieš tęsdamas savo keliones Rokas sugrįžo į Pjačencą, kur atsidėkodamas Dievui toliau gydė žmones ir netgi gyvulius.

Paskutinius savo gyvenimo metus Rokas praleido kalėjime, į kurį pateko apkaltintas šnipinėjimu. Jis mirė 1327 m., būdamas vos 33 metų. Vėliau jo kūną atpažino pagal kryžiaus formos apgamą ant krūtinės. Šv. Roko palaikai palaidoti Venecijoje, jo vardu pavadintoje bažnyčioje.

Šiandien šv. Rokas laikomas sergančiųjų AIDS bei kitomis epideminėmis ligomis globėju. Lietuvių skulptūroje jis vaizduojamas kaip nusilpęs ir pavargęs keliautojas, kurį nuo bado išgelbėjo šunelis. Paveiksluose šv. Rokas vaizduojamas kaip piligrimas, rodantis juodas maro žaizdas. Šalia jo – šuo, dantyse laikantis duoną, arba laižantis jo žaizdas.

Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje kasmet vyksta šv. Roko atlaidai.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Reklama: skelbimai
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Tauragės regiono dainų šventė Jurbarke 2024 m.

Dainų šventės Jurbarko krašte: antrą šimtmetį skaičiuojanti tradicija  0

Išgirskite apie laikus, kai Jurbarką valdė karalienė Bona

Išgirskite apie laikus, kai Jurbarką valdė karalienė Bona  0

Artėja didžioji Jurbarko krašto šventė. Skelbiame programą

Artėja didžioji Jurbarko krašto šventė. Skelbiame programą  0

Girdžių bažnyčia

Girdžiai – tarp legendų ir kasdienybės  0

Ministras Pirmininkas A. Voldemaras (kairėje) sėdi su Vokietijos kancleriu Gustavu Stresemanu 1928 m. gruodį. V. Sidzikauskas stovi Stresemano dešinėje.

Pamirštas diplomatas iš panemunių, Lietuvai atkovojęs Vilnių ir Klaipėdą  0

Pilies kaime saleziečių sugrįžtuvėms jau pasiruošta

Pilies kaime saleziečių sugrįžtuvėms jau pasiruošta  0

Moderniai Lietuvos istorijai reikšmingas objektas – Jurbarko rajone

Moderniai Lietuvos istorijai reikšmingas objektas – Jurbarko rajone  0

M. Čepulis: jeigu nebūtų erkių, mes nudvėstume iš bado

M. Čepulis: jeigu nebūtų erkių, mes nudvėstume iš bado  0

Antrąja eilėraščių knyga Jolita Štrimienė nusirengia pasaulį

Antrąja eilėraščių knyga Jolita Štrimienė nusirengia pasaulį  0

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum)

Paparčio žiedo beieškant: ką svarbu žinoti žoliaujant miške?  0

2010 m. potvynis

Kai upė ateina į miestą. Potvyniai Jurbarke  0

Mūsų partneriai