Sudeginus visą anglį ir naftą, Jurbarkas atsidurtų Baltijos jūros dugne

Sudeginus visą anglį ir naftą, Baltijos jūra skalautų Kauno krantus. O pasaulinio vandenyno lygis pakiltų... 60 metrų. Tai reiškia, kad iš Lietuvos liktų Žemaitijos salos, o Baltijos jūra skalautų... kas žino, gal ir Kauno ar net Vilniaus krantus. Kur Jurbarkas, Panevėžys, Marijampolė? Baltijos dugne. Ką ir kalbėti apie Klaipėdą, rašo technologijos.lt

Tačiau žmonės nuo seno pratę gyventi prie vandens telkinių. Taip patogiau. Štai maždaug pusė JAV populiacijos gyvena ne toliau nei 80 km nuo vandenyno pakrantės. O ir 40 proc. viso pasaulio populiacijos gyvena ne toliau kaip 100 km nuo vandenyno pakrantės. Štai kodėl pasaulinio vandenyno lygio kilimas yra nepaprastai svarbus reikalas žmonijai. Taip pat ir Lietuvai. Žurnale „Science Advances“ tarptautinė fizikų ir klimato tyrėjų grupė, vadovaujama Ricardoso Winkelmanno iš Potsdamo klimato kaitos tyrimų instituto (Vokietija) pateikė skaičiavimų rezultatus. Tyrėjai siekė paskaičiuoti, kas įvyktų, jei žmonija išdegintų visas 10 tūkst. gigatonų iškastinio anglies kuro (įskaitant ir naftą bei gamtines dujas). Ko gero, nesunku numatyti, jog rezultatai nelinksmi. Pagal ekstremaliausią scenarijų, dėl anglies dvideginio kiekio padidėjimo atmosferoje pasaulinis vandenyno lygis pakils 50 metrų. Taigi, po vandeniu atsidurtų ne tik visa Pajūrio ir Lietuvos Vidurio žemuma, bet ir tokie megapoliai kaip Tokijas, Pekinas, Los Andželas, Bostonas, Niujorkas, Kairas. Taip pat beveik visas Bangladešas (!) ir Florida. Net ir optimistiškesniais atvejais (jei atmosferoje būtų mažiau anglies dvideginio) kuro deginimas sąlygotų ilgalaikius klimato pokyčius, dėl kurių tirptų Antarktidos ledynai ir kiltų pasaulinio vandenyno lygis. Kaip ir kiek? Štai per 2013 m. žmonija su visais savo automobiliais ir fabrikais į orą paleido 10 mlrd. tonų (arba gigatonų – GtC) anglies. Dar 12 metų tokiomis apsukomis, ir pasaulinis vandenynas pakiltų 15-20 cm. Bet tik per artimiausią tūkstantį metų. Taigi, pusantro ar du metrus vandens lygis pakiltų tik per 10 tūkst. metų. Taigi, tvanas grėstų dar labai negreitai. Bet jei 2013 m. intensyvumu žmonija „pakūrentų“ ne 12, o 120 metų, per tūkstantmetį vandenyno lygis pakiltų 4,5 metro, o per 10 tūkst. metų – 15 metrų. Tai jau gerokai rimčiau. „Mes turime įsisąmoninti, kad šiandieniai mūsų veiksmai ir ekonomikos procesai turės labai toli siekiančių pasekmių, - pabrėžia tyrime nedalyvavęs Rutgerso universiteto klimatologas Bobas Koppas. – Mes jau jaučiame anglies dvideginio gausėjimo atmosferoje padarinius. Reikia nepamiršti, kad tos dujos atmosferos sudėtyje išliks ilgus tūkstantmečius ir jų įtaka klimato kaitai ir jo šilimui tik didės.“ Vienas iš tyrimo autorių, Stanfordo universiteto klimatologas Kenas Caldeira pripažįsta, kad skaičiavimai, kaip šylantis oras ir šiltnamio efektas paveiks Antarktidos ledynų tirpsmą, yra gerokai komplikuotesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Neabejoju, daugelis intuityviai suvokia, kad šildamas ledas pradeda tirpti..., tačiau viskas ne taip jau ir paprasta, kai kalbame apie didžiulių ledo masyvų tirpsmą“, - sakė jis. Kaip tik todėl tiksliai modeliuoti ledynų tirpsmą yra labai keblu. Yra daug visokių subtilių niuansų, kurie galėtų turėti vienokios ar kitokios įtakos skaičiavimams. Tačiau, anot K. Caldeiros, „ir be subtilių skaičiavimų yra visiškai ir absoliučiai aišku – žmonės galėtų ištirpdyti visą planetoje esantį ledą.“ Ne tik galėtų, bet ir sparčiai juda ta kryptimi.

O svetainėje geology.com esantys žemėlapių įrankiai leidžia įsivaizduoti, kas nutiktų, jeigu jūros lygis iš tiesų pakiltų 50 metrų, žemės reljefuo tuo metu visiškai nesikeičiant. Akivaizdu, kad Šiauliai taptų Žemaitijos pusiasalio centru, didelė dalis kauniečių turėtų persikelti toliau nuo upių, o savo gimtąsias žemes norintys aplankyti panevėžiečiai, klaipėdiečiai, šilutiškiai ar jurbarkiečiai (ir daugelis kitų žmonių) būtų priversti nusipirkti nardymo įrangą. 

technologijos.lt inf.