Suaugusiųjų dainavimo studijos virsmas į Teatro dainos kuopą

Praėjo jau visi metai, kaip Jurbarko padangėje suspindo visiškai naujas kultūrinis reiškinys – tai Suaugusiųjų dainavimo studija. Per šiuos metus kolektyvą, kuriam vadovauja vokalo pedagogė, muzikos mokytoja, kompozitorė ir atlikėja Rūta Šličkutė, įvairiuose kultūriniuose ir bendruomeniniuose renginiuose matė išties nemažai Jurbarko rajono ir miesto gyventojų. Jie ryškūs, artistiški, neįprasti, gerokai besiskiriantys nuo mums įprastų muzikinių kolektyvų. Apie pirmuosius metus, kolektyvą, su kokiais netikėtumais teko susidurti šioje naujoje veikloje, kalbamės su studijos vadove Rūta.

Papasakok apie pradžią. Kaip kilo idėja suburti būtent tokį kolektyvą?

Oficialiai įsikūrėme gegužės 4 dieną Jurbarko kultūros centre. Mūsų debiutas – koncertas liepos 31 dieną žygeivių festivalyje. Tokiai, galima sakyti, mini programai pasiruošėm gal per pusantro mėnesio. Tai labai greitai, kaip ką tik susibūrusiam kolektyvui.

Kiek dabar save prisimenu, anksčiau neturėjau jokio noro dirbti su suaugusiais. Bet kai įsitraukiau į Konstantino Glinskio teatro veiklą, kai pradėjau bendrauti su teatralais, su režisiere Danute Samiene, atėjo tam tikras pažinimo etapas. Matyt, ta mano artistinė prigimtis daro savo. Daug minčių buvo apie pačio teatro repertuarą, nes Danutė svajojo, kad jame būtų dainuojama. Manau, kad pamažu idėja sukurti tokią dainavimo studiją kilo per teatro gastroles Amerikoje. Ten vyko daug muzikinių vakarų kartu su tautiečiais ir oficialiuose, ir privačiuose susitikimuose. Po šitos kelionės kažkokios vidinės bangos susijudino. Kai atėjau į kultūros centrą ieškoti prieglobsčio vaikams, kuriuos mokiau jau iš anksčiau dainuoti, jie gražiai priėmė ir mano kreipimąsi išgirdo kaip naują variantą. Gavau kuklų pusę etato. Taip įsikūriau ten su 4 grupėmis – trimis vaikų ir viena suaugusiųjų. Direktorė Aida Bliundžiuvaitienė pasiūlė, kad būtų gerai ir suaugusių grupę padaryti. Žinojau, kad dainuoti norėjo ir mano mokinių tėvai, ir pažįstami, draugai. Taip ir atsiradom.

Kas pirmiausia atėjo į dainavimo studiją? Kaip sužinojo, kad buri naują kolektyvą?

Buvo pakabintas toks kuklus skelbimėlis kultūros centre, kviečiantis rinktis ir vaikus, ir suaugusius mokytis dainuoti. Bet didžioji dauguma kažkaip natūraliai vieni per kitus susižinojo. Ir įgavo pagreitį. Pirmiausia į studiją atėjo teatralai, kurie seniai svajojo dainuoti. Danutė Samienė kartu su savo vyru Arūnu. Jis ne visada dalyvauja, nes labai užimtas, bet kai reikia, būna šalia. Jo bendradarbiavimas ir pagalba mums labai daug reiškia. Kita teatro aktorė Jūratė Videkienė atsivedė ir savo brolį Artūrą Davidavičių, šis savo žmoną Jurgitą. Atėjo aktorė Edita Gylienė, Danuė atsivedė Mindaugą... Prisijungė Stasys Kliukas, dar vienas teatralas. Vitaliją Kulikauskienę pakvietė Jurgita... Taip vieni per kitus. Mindaugas.. kaip scenos darbininkas kelionėje atsiskleidė – išgirdau, kad labai gražų balsą turi ir pakviečiau. Dabar oficialiai yra apie 15 žmonių. Vieni trumpam stabteli, keli kiti prisijungia, nesam griežtai ribų nustaytas kolektyvas. Aš niekur nededu ribos, svarbu, kad tilptų į patalpą, kad ant kelių vieni kitiems nesėdėtų.

Visą straipsnį rasite "Mūsų laikas" laikraštyje.