Smalininkų senovinės technikos muziejus ir evangelikų liuteronų bažnyčia kvietė į šventę

„Muziejų naktis“ – nuo 2005-ųjų ICOM organizuojama akcija, skirta gegužės 18 dieną minimai Tarptautinei muziejų dienai. Šiemetinė „Muziejų naktis“ išsiskyrė tiek dalyvaujančių muziejų skaičiumi, tiek ir programų įvairove. Net 69 Lietuvos muziejai praėjusį šeštadienį  pakvietė į kasmetinį renginį „Muziejų naktis“, kurio metu  ekspozicijas lankytojai galėjo apžiūrėti nemokamai.

Daugiausiai muziejų prie šios akcijos prisijungė didžiuosiuose miestuose – Vilniuje  - 14, o Kaune - net 17 muziejų. Dalis muziejų dirbo iki vidurnakčio, kiti lankytojų laukė dar ilgiau. Kai kurios įstaigos planavo orientacines varžybas, koncertus, naktines filmų peržiūras.

Įspūdinga „Muziejų naktis“ Smalininkuose

Jurbarko rajone šiemet šios akcijos metu ypač išsiskyrė Smalininkų senovinės technikos muziejus ir Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Suvieniję jėgas Smalininkų muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys ir bažnyčios kunigas Mindaugas Kairys sugalvojo netikėtą renginį – „Muziejaus naktys“ sujungė vizualinę technikos ir knygų bei paveikslų erdvę su sakralinės muzikos skambesiu evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kaip pasakojo ponas Justinas, tą dieną iki 20 valandos vakaro Smalininkų muziejuje apsilankė net septynios ekskursijos, viena iš jų – Kauno technologijų universiteto dėstytojai. Na, o vakare į ekskursiją po muziejų bei susipažinti su ateities planais buvo pakviesti tie, kuriems labiausiai rūpi šio unikalaus kultūros židinio likimas ir tolimesnės perspektyvos - tai Jurbarko savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas, kurį lydėjo žmona Elvyra, savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Vilkelienė, vyriausioji kultūros specialistė Regina Kliukienė, Turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė ir šio centro vadybininkė Joana Reinolcaitė, Smalininkų seniūno pavaduotoja Akvilė Bialoglovytė, šio krašto kulinarinio paveldo puoselėtoja Zita Sakavičienė, poetė Joana Šakaitienė ir kiti artimi muziejaus draugai. Justinas Stonys drauge su muziejininke Angelina Reičiūniene ne tik parodė aprodė pagrindines muziejaus ekspozicijas, bet ir padedami šio krašto kulinarinio paveldo puoselėtojų svečius vaišino gardžiais patiekalais – specialiai šiai progai ponia Zita iškepė naminės duonos, kurią siūlė ragauti su jos pačios išvirta uogiene ir išvirė Mažosios Lietuvos skanėsto – miežinės kafijos. Bet prieš tai visi garbingi svečiai buvo išsamiai supažindinti su įdomiausiais muziejaus eksponatais, aišku, lydimais šmaikščių Justino Stonio komentarų.

Greitai dešimtmetį švęsiantis muziejus nuolat pildomas. Šiemet, kaip pasakojo ponas Justinas, iš esmės turėtų pasikeisti pati muziejaus koncepcija. „Iki šiol mes tik imitavome muziejų, dabar jau tapsime tikru“, - juokavo jo įkūrėjas, nes žodis imituoti čia be abejo visai netinkamas. Šis kultūrinis objektas kasmet į Jurbarką sutraukia bene daugiausiai lankytojų. Jau dabar muziejaus kieme galima išvysti naują erdvę – 22 betoninių antkapių memorialą. Šiuos niekam nereikalingus paminklus į muziejų sunešė vietiniai gyventojai, radę juos kapinių teritorijoje. Naujas ir pagoniškų dievų – Austėjos ir Bubilo alkas. Jį puošia didžiulė iš akmenų suformuota žalčio figūra. Kaip pasakojo J. Stonys, kitais metais muziejaus dešimtmečiui skirtame renginyje ši vieta užims bene svarbiausią vietą. Direktorius taip pat supažindino ir su naujausiais planais bei darbais – jau dabar yra įrenginėjami nauji stendai, kuriuose lauke bus laikomi senieji eksponatai, tikimasi artimiausiu metu įsigyti angarą, kuriame saugiai bus eksponuojama viena iš didžiausių Europoje senosios technikos kolekcija. Pastate, esančiame muziejaus kieme, kuriame dabar laikomi daugiausia su amatais susiję eksponatai, bus įrengtas antras aukštas, atversiantis duris įvairų amatų meistrams. Tai bus edukacinė erdvė, lankytojai galės susipažinti su senųjų amatų atlikimo būdais. Na, o pačiame pagrindiniame muziejaus pastate, kuris kažkada buvo gyvenamasis pono Justino namas, pamažu virtęs muziejumi, jo savininkui palikdamas vos vieną kambariuką gyventi, buvo parodytos naujos erdvės – religinei tematikai skirta patalpa, kurioje sukaupta tūstančiai retų ir vertingų egzempliorių, mokslinės literatūros skyrius, naujai rengiama skaitykla, kurioje vietą ras kiekvienas, norintis susipažinti su čia saugomais unikaliais leidiniais ir dokumentais. Muziejus nuolat didėja ir plečiasi, jo eksponatai jau seniai netelpa į turimas patalpas, tad kaip jį tobulinti ir plėsti, buvo diskutuojama su to vakaro svečiais. Tikėtina, kad šis unikalus paveldas, dešimt metų garsinęs Smalininkus ir visą Jurbarko rajoną, ateityje sulauks daugiau valdžios dėmesio ir eksponatai bus tinkamai eksponuojami. Jau dabar Justinas Stonys drauge su muziejininke Angelina Reičiūniene džiaugiasi, kad kiekvieną darbo dieną čia triūsia iš darbo biržos atsiųsti pagalbininkai. Jis dėkingas darbo biržos vyr. specialistei Daironai Strumilienei, kuri, pasak jo, parenka pačius tinkamiausius darbininkus.

Po turiningos ir „skanios“ ekskursijos muziejų naktis persikėlė į Jurbarką - evangelikų liuteronų bažnyčią. Čia 23 val. smalininkiečiai, jurbarkiečiai ir iš kitur atvykę svečiai buvo pakviesti į muzikos garsų ir giesmių valandą.

Prie „Muziejaus naktų“ renginio prisidėjo ir mėgstantys aktyvų laisvalaikį bei iššūkius tauragiečiai. Naktinio dviračių žygio metu per Kunigiškius ir Eržvilką jie pasiekė Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčios kleboniją, po to kartu su Senovinės technikos muziejaus darbuotojais ir kitais dalyviais pasuko Smalininkų link. Justinas Stonys tauragiečiams aprodė muziejų, papasakojo jo atsiradimo istoriją, eksponatų paskirtį. Visa tai apžiūrėję dviratininkai  sėdo  prie naujojo alko - prie laužo vaišinosi įvairiais patiekalais, diskutavo ir iki pat paryčių šventė Muziejų naktis.

Jurbarkas – nedidelis miestas, tad džiugu, kad tarptautinis renginys „Muziejų naktis“ čia taip pat vyko. Keletą metų jį organizuodavo ir Krašto muziejus drauge su Vinco Grybo muziejaus darbuotojais. Šiemet tokio renginio buvo atsisakyta dėl Dvaro parko rekonstrukcijos darbų; kol vyksta naujos dangos tiesimo darbai, patekti į Krašto muziejų yra problematiška. Na, o Smalininkų senovinės technikos muziejus drauge su evangelikų liuteronų parapija organizavo išskirtinį renginį. Kiekvienais metais vis kitokia muziejų naktis leidžia pajusti, kuo gyvena šio krašto kultūros bitės darbininkės ir ką naujo galima išvysti net ir nedideliuose rajono miesteliuose bei sakralinėse erdvėse.