Skulptoriaus Eriko Daugulio dukra Laura įgyvendino tėvo planą – surengė jo darbų

Sausio 25-osios vakarą Vilniuje, šv. Jono gatvės galerijoje, artimųjų valia buvo atidaryta lygiai prieš metus mirusio skulptoriaus, pedagogo, Lietuvos dailininkų sąjungos nario Eriko Daugulio skulptūros ir medalių paroda „Mažoji plastika“. „Ši paroda yra tiesiog tėvuko plano įgyvendinimas, kuris užtruko ir dėl jo sveikatos, ir dėl visų darbelių surinkimo. Liga buvo greitesnė už mus“, - kalbėjo skulptoriaus dukra architektė Laura Pavasarienė, kuri kartu su E. Daugulio broliu Artūru ir inicijavo parodą. E. Daugulis nuo sunkios ligos mirė praėjusių metų sausio 27 dieną.

Tarp Šv. Jono gatvės galerijoje pristatomų eksponatų – ir paskutinis E. Daugulio darbas, kurio jis dėl ligos taip ir nepamatė. Tai Angelas, nešantis žinią apie Magdeburgo teisių suteikimą Jurbarko miestui. Trijose salėse eksponuojami sumažinti, mažoms erdvėms pritaikyti E. Daugulio skulptūrų variantai.

„Tėvukas buvo tikras menininkas, visiškai nepraktiškas, nemokėjęs tvarkytis su pinigais. Svarbiausia jam buvo kūryba. Jau kai pagaudavo mintis ką nors daryti, lipdyti, viską pamiršdavo. Tai, ką kiti padarydavo per metus, jis užsidegęs padarydavo kone akimoju. Būdavo, atlekia užsidegęs, sako, yra konkursas, padėk man apipavidalinti. Aš, kaip architektė, jam padėdavau parengti ir aiškinamuosius raštus, ir trimačius vaizdus, nes jis nesinaudojo nei internetu, nei kompiuteriu, - šie dalykai jam atrodė kone mistiniai. Paskutinius penkerius metus jis net tardavosi su manimi ir nepykdavo, kai įkišdavau savo trigrašį. Būdavo, jis kalba savo, aš savo ir galiausiai abu prieiname prie bendrų išvadų, vienos idėjos“, - apie tėtį pasakojo dukra Laura.

„Brolis buvo labai produktyvus, labai greitai dirbdavo. Atrodė, kad jo rankose darbas tiesiog virte virė. Jis buvo atlapaširdis, labai pasitikėjo draugais,  kai kas pasinaudojo jo patiklumu, kai kurie jo darbai taip ir liko neapmokėti“, - kalbėjo E. Daugulio brolis Artūras. Parodoje kalbėjo ne tik skulptoriaus artimieji ir draugai, bet ir kolegos, bendraminčiai, jo auklėtoja iš Kauno M.K. Čiurlionio meno mokyklos. Visi prisiminė Eriką kaip nesavanaudišką, labai kūrybingą, pašėlusio charakterio ir didelio temperamento žmogų.

Skulptoriaus dukros kvietimu parodoje lankėsi Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėja Gražina Gadliauskienė, tarybos narys Jonas Bučinskas. Paroda sudomino ir menininką iš Viešvilės Juozą Budzinauską.
Gražina Gadliauskienė

E. Daugulio darbų paroda Vilniuje veiks iki vasario 16-tos dienos.

E. Daugulio „Žinia“ - Laisvės alėjos simbolis

Menininkas gimė 1951 m. vasario 10 d. Šiauliuose. 1970 m. baigė M.K. Čiurlionio meno mokyklą, skulptūros specialybę, 1976 m. - Vilniaus Valstybinį Dailės institutą, Skulptūros katedrą. Jau studijų metais pasižymėjo kaip gabus studentas. Jo diplominis darbas - bronzinė skulptūra „Žinia“ papuošė Kauno miestą ir tapo Laisvės alėjos simboliu. Sukūrė daug medalių, dirbo su marmuru, medžiu, variu, bronza. Tarp E. Daugulio darbų – koplytstulpiai, sukurti Šiluvos aikštėje, Vilniaus miesto globėjo šv. Kristoforo skulptūra, Veliuonos skulptūra Veliuonoje, parko skulptūros Kinijoje. E. Daugulio darbai buvo dovanojami užsienio svečiams, jie yra Lietuvos Dailės muziejuje, Britų muziejuje Londone, R. Petrausko galerijoje Detroite ir privačiose kolekcijose. 

Nuotraukoje: pParodos iniciatoriai –  A. Daugulis, L. Pavasarienė bei į parodą pakviesta G. Gadliauskienė. Beje, E. Daugulio dukra prisidėjo ir prie Jurbarko Angelo idėjos