Skelbia naują universitetų reitingą: VGTU – aukščiau nei VU

Antradienį tarptautinis universitetų reitingas „QS World University Rankings by Subject“ paskelbė naują dalykinį reitingą, kuriame į aukščiausias reitingų pozicijas pateko ir du Lietuvoje esantys universitetai, rašo DELFI.

Tarptautiniai ekspertai jau šeštąjį kartą aukštąsias mokyklas vertino pagal skirtingas studijų kryptis. Šiemet – 42-ejas. Tiesa, Lietuvos aukštosios mokyklos šiame reitinge dalyvauja tik antrus metus iš eilės. Anksčiau dėl mažesnių šio reitingo imčių nė viena Lietuvos aukštoji mokykla į jį nepateko. Šiemet iš viso šiame reitinge įvertinta daugiau nei 4226 universitetai, tačiau tarp geriausiųjų pateko tik 945 aukštojo mokslo institucijos. Aukščiausiai – VGTU Aukščiausiai dalykiniame reitinge iš Lietuvos universitetų iššokti pavyko Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU). Jis pripažintas geriausiu Baltijos šalių universitetu statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering - Civil & Structural) kryptyse bei užima 101-150 vietą pasauliniame reitinge.

2014 metais VGTU geriausias pripažintas architektūros bei statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijos srityse ir užėmė 101-150 vietą pasauliniame reitinge.

Savo ruožtu Vilniaus universitetas šiame reitinge išsiskyrė fizikos studijų kokybe. Jis pateko tarp 301–400 geriausiųjų universitetų fizikos ir astronomijos studijų kryptyje.

Aukščiausiose reitingo vietose atsidūrė JAV aukštosios mokyklos – Masačusetso technologijos institutas ir Harvardo universitetas. Kiekvienas jų pirmauja 12-oje studijų krypčių. Antrąją vietą pagal šį rodiklį užima Jungtinės Karalystės universitetai – jie pirmauja 8-iose kryptyse. Kaip sėkmingiausius universitetus, esančius Rytų Europoje, reitingo kūrėjai įvardijo Rusijos universitetus. Į reitingus jie buvo įtraukti 71 kartą. Sėkmingiausiu pripažįstamas Maskvos valstybinis M. V. Lomonosovo universitetas, kuris buvo paminėtas 24-iuose reitinge vertintose studijų srityse. Kaip sudaromas reitingas? „QS World University Rankings by Subject“ reitinge aukštosios mokyklos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: reputaciją tarp akademikų (50 proc.) ir darbdavių (30 proc.) bei publikacijų citavimo rodiklius (20 proc.). Studijų kryptis reitingas skirtingai vertina dėl jų specifikos. Pavyzdžiui, publikacijų skaičius ir citavimo rodikliai yra gerokai aukštesni gyvybės ir gamtos mokslų kryptyse nei socialinių, menų ar humanitarinių mokslų kryptyse. Panašiai yra ir su darbdavių atsiliepimais – jie skirtingai vertina ekonomikos bei filosofijos absolventus ir t.t. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog reitingas „QS World University Rankings by Subject“, priešingai nei kai kurie kiti, neatsižvelgia į pačių aukštųjų mokyklų teikiamus duomenis, o tai leidžia objektyviau lyginti universitetus bei programas.

DELFI inf