Seredžiaus šventė byloja apie turtingą miestelio istoriją

Šie metai Seredžiui ypatingi – istorija skaičiuoja jau 720-uosius metus nuo pirmojo šios vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose bei Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios 100-ąsias metines.  Birželio 22 diena Seredžiuje buvo neeilinė diena. „Iš tiesų šiandien mūsų bendruomenei yra neeilinė diena - tai ir ilgą miestelio istoriją ir bažnyčios istoriją menanti data“, – teigė miestelio seniūnas Jonas Pikoraitis. Tą dieną serediškiai sukosi dvigubame jubiliejiniame šventės sūkuryje.

Seredžius minėjo iškilią  Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios sukaktį
Nuostabios gamtos prieglobstyje prieš 100 metų iškilo Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, savo didingumu, jaukumu bei šventumu kiekvieną sekmadienį kviečianti miestelio ir aplinkinių seniūnijų gyventojus bei svečius bendrai maldai. Per savo gyvavimo metus bažnyčia išgyveno daug gražių ir prasmingų akimirkų. Seredžiaus bažnyčios istorija prasidėjo kur kas anksčiau, tačiau ji patyrė daug negandų -  ir skendo, ir degė, kol galų gale prieš 100 metų iškilo šis didingas pastatas, kuris tarsi  žmogus, į dangų iškėlęs rankas, iš tolo atkreipia keliaujančių nuo Jurbarko ar Kauno dėmesį.
Saulėtą šeštadienio popietę švęsti bažnyčios jubiliejų susirinko gausybė žmonių. Šv. Mišias aukojo Seredžiaus klebonas Virgilijus Dudonis bei ypatingas šventės svečias Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius; pastariesiems talkino gausus būrys kunigų. Iškilmėse dalyvavo Jurbarko rajono meras R. Juška, seniūnas J. Pikoraitis, „Gerumo Ąžuolo” sambūrio nariai bei kiti garbūs svečiai. Vyskupas susirinkusiems tikintiesiems priminė nelengvą krašto bei parapijos istoriją. Sakydamas pamokslą, ragino tikinčiuosius nebūti pagonimis, kurie ypač sureikšmina rytdieną. Anot jo, Jėzus laimina šiandieną, palaimins ir rytdieną. Šv. Mišių pabaigoje vyskupas, išreikšdamas susirūpinimą dėl ne visuomet „laimingai“ užsibaigiančių švenčių, teigė: „Nenoriu palikti savo linkėjime nuosėdų, bet šiandien, važiuodamas pas jus, perskaičiau vieną straipsnį, kaip šventė Palangoje - tik kraujas ir alkoholis. Tad labai linkiu, kad jūsų šventėje šito nebūtų. Kad iš tikrųjų šitaip gražiai pradėję savo miestelio, savo parapijos bažnyčios šventę su malda ir vakare visi būtumėte gražioje krikščioniškoje aplinkoje“.

Po Šv. Mišių arkivyskupui S. Tamkevičiui bei parapijos klebonui V. Dudoniui buvo įteikti „Gerumo Ąžuolo” garbės ženkleliai, padėka išreikšta ir aktyviems parapijiečiams. Visiems kunigams, vyskupui „Gerumo Ąžuolo” sambūrio iniciatyva padovanoti ąžuoliukai. Savąjį ąžuoliuką vyskupas žadėjo pasodinti Kaune prie Arkivyskupijos.
Pasibaigus Šv. Mišioms buvo pašventintas Šv. Jono Krikštytojo koplytstulpis. Bažnyčia per šimtą savo gyvavimo metų neturėjo koplytstulpio, todėl ši iškili data tapo puikia proga jam atsirasti. Seredžiaus seniūnas, dėkodamas klebonui V.Dudoniui, savo ir visos bendruomenės vardu įteikė Mergelės su kūdikėliu Jėzumi ant rankų paveikslą, kuris primins šią svarbią datą.

Po koplytstulpio pašventinimo žmonės neskubėjo skirstytis, lūkuriuodami orkestro pasirodymo - kas įspūdžiais dalijosi, kas  nuo kaitrios saulės medžių pavėsyje slėpėsi. Bažnyčios šventoriuje užgrojęs Jurbarko A. Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų orkestras, vadovaujamas A. Marcinkevičiaus, dar labiau sustiprino iškilią šventinę nuotaiką. Šis orkestras palydėjo šventės dalyvių eiseną prie Palemono paminklo ant Palemono piliakalnio.

Seredžius turi ne tik Palemono piliakalnį, bet ir patį Palemoną
Ant kalno prie bažnyčios buvo iškilmingai atidengta Palemono skulptūra. Šie metai Seredžiaus miesteliui gana dosnūs. Kaip teigė Jurbarko rajono meras R. Juška, savivaldybė atiduoda skolą, nes ilgą laiką baiminantis, kad šis kraštas bus atiduotas Kaunui, valdžios iniciatyva nebuvo vykdomi jokie projektai. Stasio Šimkaus pagrindinės mokyklos direktorius Petras Baršauskas iškilmingoje skulptūros atidengimo ceremonijoje išdavė savo du norus, kurių išsipildymas būtų įprasminęs jo beveik 40-ties metų gyvenimo laikotarpį šiame miestelyje. Du dalykai, kurie, jo manymu, buvo būtini Seredžiaus miesteliui – tai sporto salės, kad mokiniai turėtų kur sportuoti bei paminklo legendiniam Palemonui pastatymas. „Ir šiemet kaip iš gausybės rago Seredžiuje kaip dribtelėjo, tai dribtelėjo – prie mokyklos, prie seniūnijos vyksta didžiulės statybos. Viena svajonė pildosi.  Antra, kad Seredžiuje stovėtų pats Palemonas jau išsipildė“, – teigė mokyklos direktorius, pats nemažai prisidėjęs prie šventės organizavimo bei Palemono skulptūros pastatymo.

Palemono skulptūros vieta pasirinkta po ilgų svarstymų.  Noras, kad Palemonas įsikurtų ant piliakalnio buvo atmestas Kultūros vertybių apsaugos departamento. Jų išvada -  skulptūra užgoš pati piliakalnį. Palemoną leista statyti piliakalnio apačioje, kur laipteliai veda į viršų, tačiau ateityje numatyti kiti aikštelės rekonstrukcijos planai netiko ir šiam pasirinkimui. Geriausia vieta - tai kalnas prie bažnyčios. Palemonas žiūri į tą pusę, iš kurios, pasak legendos, jis atplaukė. Bylojama, kad kunigaikštis atplaukė Nemunu, priplaukė Nemuno ir Dubysos santaką ir pamatė dideles ąžuolų girias. Palemonui pasirodė, kad čia geras, turtingas, galingas kraštas, todėl toje vietoje ir įsikūrė. Palemono skulptūroje vaizduojamas ir pats Palemonas, ir laivas, kuriuo jis atplaukė, bei gausybė simbolių, pasakojančių visą Palemono legendos ir miestelio pradžios istoriją.

Paminklas Palemonui kurtas sunkiai, dirbant iki išnaktų, tačiau iškilmių dieną stovėjo savo vietoje. Dar vis paremtas, tačiau didingas ir galingas. Skulptūros autorius Algimantas Sakalauskas, kuris įgyvendino ir kitus serediškių norus - koplytstulpio Šv. Jonui Krikštytojui bei prie miestelio įvažiavimo pastatytos nuorodos atsiradimą. Vienam skulptoriui įgyvendinti tris idėjas būtų buvę per sunku, todėl, negailėdami laiko, dirbo ir kiti Seredžiaus gyventojai, patirties drožyboje įgijo mokyklos mokiniai. Palemono paminklą atidengė R. Juška, J. Pikoraitis bei P. Baršauskas. Šis paminklas „paleistas į laisvę” su gražia viltimi, kad tai bus miestelio puošmena, gražaus ansamblio dalis, traukianti turistus bei puošianti Seredžių.

Gausybė linksmybių laukė Palemono kalno papėdėje
Atidengus Palemono paminklą, minia žmonių, lydima viduramžių karžygių bei orkestro, pajudėjo Palemono piliakalnio link, kur laukė įdomi programa. Eisenos atomazga – Seredžiaus miestelio vėliavos užnešimas ant Palemono piliakalnio. Pakilus vėliavai, buvo paskelbtas šventės atidarymas. Šventės atidarymo metu sveikinimo žodžius tarė Jurbarko rajono meras, Seimo narys B. Pauža, seniūnas. Seredžiaus miestelio gyventojams ir svečiams didingą šio krašto istoriją priminė istorikas Romas Batūra.

Šventės pasirodymuose būta visko: į Viduramžių laikus žiūrovus nukėlė viduramžių kovų inscenizacija, kurią demonstravo Kauno Karo istorijos klubo nariai, to laikmečio šokiai, kuriuos atliko Veliuonos senovinių šokių būrelis „Saltare Festum“. Šventės dalyviai galėjo ne tik apžiūrėti lietuvių ir kryžiuočių ginklus, bet ir pasimatuoti šalmus, šarvus, rankose palaikyti vos atkeliamus ginklus. Piliakalnio papėdėje veikė senųjų amatų bei kulinarinio paveldo kiemeliai.
Seredžius miestelis garsėja kaip draugiškas kraštas, - taip kalbėjo šventėje dalyvavę svečiai. Miestelį ir jo gyventojus su garbinga švente sveikino aplinkinių seniūnijų meno ansambliai. Žiūrovus linksmino bei gerą nuotaiką kūrė Kulautuvos, Klausučių, Viešvilės, Raudonės, Seredžiaus saviveiklininkai, ansamblis „Veliuonietis“. Muzika patiko ir pagyvenusiai, ir jaunai publikai. Daugiausiai ovacijų sulaukė Veliuonos jaunimo grupė „The Whispers“ bei Andriaus Rimiškio pasirodymas. Pastarasis nuo kėdžių pakėlė ir privertė patrepsėti ne vieną užsisėdėjusį.

Šventės atomazga - laužų ant piliakalnio prie Nemuno uždegimas. Palemono kalno šlaite įsižiebė 720 liepsnelių.  
Daugiau nuotraukų FOTOGALERIJOJE .