Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus

Lietuvos upių tėvas Nemunas jau senų senovėje pakvietė prie savo krantų prisiglausti mūsų protėvius. XVI amžiaus legenda byloja, kad kunigaikštis Palemonas, pasitraukęs su šeima ir giminėmis iš Romos, čia atrado antruosius namus. Labai daug paslapčių turi Seredžiaus apylinkės ir pavydžiai jas saugo praeities ūkuose. Ten, kur senolis Nemunas susitinka su seserimi Dubysa, pasak metraštininkų, gyvavo Dubysos pilis. Daug keliautojų ir senovės tyrinėtojų čia pabuvoję rašė apie mįslingą Seredžiaus praeitį.

Mieli skaitytojai, jei dar nesate užkopę ant Seredžiaus piliakalnio, kviečiame tai padaryti ir nedelsti: pasijusite stipriais lietuviais, iš praeities jėgų pasisemsite, atgis nuo darbų pavargusi dvasia.

Ūkanotą rudens dieną, rugsėjo 15-ąją, šauniosios Seredžiaus krašto bendruomenės „Dubysa“ moterys ir vyrai bei Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupė į sambūrį ant Palemono kalno kvietė piliakalnių ir Lietuvos istorijos mylėtojus. Norėjosi pabūti drauge, susipažinti su vietiniais šviesuoliais, alsuojančiais jau žemaitiška dvasia, pasiklausyti iš praeities amžių ataidėjusių dainų.

Senovinio dūdmaišio garsu žilos lietuvių kultūros puoselėtojas Rimantas Pakeris skelbė renginio pradžią. Atvykusi į svečius Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė Rita Balsevičiūtė, renginį vedusi dzūkiška tarme, pasidžiaugė Seredžiaus krašto, kurio žemė išugdė garbingus patriotus, savo darbais prisidedančiais prie Seredžiaus garsinimo, didybe.

Vietos bendruomenės moterys daug triūsė, dėliodamos istorinių šaltinių tekstų ištraukų montažą, atspindintį Seredžiaus krašto praeitį, ir paruošė klausytojams puikų istorinį pasakojimą, remdamosi Teodoro Narbuto, Jano Kraševskio, Alberto Vijūko-Kojalavičiaus ir Žemaičių kunigaikštystės bajorų Gordonų raštais, Bychovco, Petro Dusburgo kronikomis ir kitų šaltinių ištraukomis. Irma Svetlauskienė režisavo, Seredžiaus bibliotekininkė Daiva Jankauskienė organizavo repeticijas, Sidonija Griškevičienė dėliojo tekstus pagal istorinę chronologiją. Tekstus skaitė Daiva Jankauskienė, Sidonija Griškevičienė, Kristina Lekečinskienė, Jolanta Paužienė ir Gilena Remenčienė. Moterys nepaprastai įsigilino į tekstus ir labai jautriai pateikė didingą Seredžiaus istoriją nuo legendinių laikų.

Visus dainuoti kvietė Kauno rajono Ežerėlio kultūros centro ansamblis „Altonė“, vadovaujamas Jūratės Bytautės ir Miglenos Perminienės.

Renginyje dalyvavęs kraštotyrininkas, lietuvių kalbos ir istorinės atminties puoselėtojas, iš Rusteikonių kaimo kilęs Arvydas Sviderskis ne tik renka kraštotyrinę medžiagą, bet yra sukaupęs ir naujausių tyrimų leidinius, puikiai dainuoja, yra puikus Seredžiaus krašto papročių žinovas. Susirinkusiems jis įvardijo svarbiausius Seredžiaus krašto istorijos įvykius, priminė nuožmiausias kovas su kryžiuočiais ir 16 piliakalnių (pagal senuosius šaltinius), gynusių kraštą. Šis Seredžiaus metraštininkas uoliai rūpinasi senoviniais piliakalniais ir pilkapiais.

Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupės patarėjas Mindaugas Janušonis dėkojo susirinkusiems ir įteikė renginio sumanytojams, partneriams ir atlikėjams padėkos raštus. Renginyje dalyvavo Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė, besirūpinanti ne tik tvarka miestelyje, bet ir istorine atmintimi – jos dėka, tik atvykus į miestelį aišku, kad čia pavyzdingai tvarkomasi, nedirvonuoja seniausias paveldas, o Palemono kalnas vilioja visus pravažiuojančius.

Pagal seną visų lietuvių paprotį, po suėjimo reikia pasivaišinti, prisimenant Anapilin išėjusiu protėvius, tėvynės gynėjus. Kultūrologė Rita atgabeno kepalą senoviniame pečiuje keptos ruginės duonelės, kurią dzūkiškame Žuklijų kaime iškepė Miglė Dalgedaitė, perėmusi tradiciją iš močiutės. Duonele vaišinomės senoviniu papročiu, po gabalėlį lauždami. Kad būtų dar skaniau, užsigėrėme Daivos Jankauskienės gaminta gira. Ją Daiva išmoko gaminti iš savo mamos. Puikų senovinį sūrį pagamino serediškė Marytė Juknevičienė. Dar vieną sūrį ir kalną duonos iškepė Romualda Radionova. Kartu su protėviais pasivaišinę, nusilenkę kunigaikščiams ir protėviams skirstėmės namo stipresni, jėgų iš praeities įgavę.

Šventę organizavo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Panemunių regioninio parko grupė, Seredžiaus krašto bendruomenė „Dubysa“, Seredžiaus biblioteka, Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykla-daugiafunkcinis centras, Seredžiaus seniūnija, svariai prisidėjo Ežerėlio kultūros centro ansamblis „Altonė“. Manome, kad ir ateityje bendradarbiausime, skleisdami tautos vertybes, gerbdami vietinius šviesuolius.

Rita Balsevičiūtė, Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos kultūrologė

Daiva Jankauskienė, Jurbarko rajono savivaldybės bibliotekos Seredžiaus padalinio bibliotekininkė