"Saulės namai" renginio atgarsiai. Internautams užkliuvo pionieriai scenoje. Atviras režisieriaus G.Zarecko laiškas

Po Jurbarko kultūros centro 70-mečio proga skirto koncerto "Saulės namai" nuvilnijo atgarsiai internete, socialiniuose tinkluose. Šventinis renginys truko geras tris valandas, tačiau komentatoriams užkliuvo scena su pionieriais. Komentatorių nuomone, po sceną marširuojantys pionieriai, leniniečiai ir kiti panašūs veikėjai kelia nostalgiją sovietinei valdžiai, kad tai nieko bendro su menu ir šio renginio kūrėjus už tai smerkė. Kiti komentatoriai tikino priešingai - jokios nostalgijos nekelia, tik primena, kaip kadaise buvo ir kad toji pionierių scena greičiau parodija, už kurią spektaklio kūrėjai būtų išsiųsti į Sibirą. "Mūsų laikas" nusprendė paklausti paties šio "Saulės namai" renginio režisieriaus Gintaro Zarecko, ką jis mano apie kilusią isteriją ir tokius komentarus.   

"Saulės namai" renginio režisierius Gintaras Zareckas "Mūsų laikui" parašė štai tokį laišką. Priminsime, kad šio renginių vedėjo ir režisieriaus kultūrinė veikla neseniai įvertinta aukščiausiu, "Auksinio fenikso", apdovanojimu.

"Ar tikrai pionierių parodija gali sugriauti pasaulį? Ar atsiminimai, paremti istoriniais faktais, gali mirtinai žaloti? Greičiausiai, ne. Tačiau Ignalinos atvejis parodė, kad būrys visuomenės susirgo užsikrėtę internetiniu virusu. Gerai, kad jurbarkiečiai atsparesni, ir iš anksto buvo vakcinuoti. Turiu galvoje vakarą „Saulės namai“, kuris buvo skirtas paminėti Jurbarko kultūros centro veiklos 70-mečiui. Suprantama, kad per septynis gyvavimo dešimtmečius daug ko buvo. Todėl norėjosi prisiminti ne tik tai, kas mus džiugino, garsino ar kuo iki šiol didžiuojamės, bet ir skaudžius kultūros namų istorijos momentus. Tame tarpe ir laikmetį, kai „tarybine ideologija buvo plaunamos smegenys“ ne tik suaugusiems žmonėms, bet ir vaikams bei jaunimui. „Vaivorykštės“ teatro kolektyvo nariai persikūnijo į jaunųjų leniniečių gvardiją ir linksmai ir išradingai, parodijuodami ankstesnio laikotarpio bendraamžius, vykusiai suvaidino rolę. Gal atsiras, kurie iš karto pasipiktins, kaip čia galima. Bet niekas nepaneigs, kad taip buvo, o ir ne vienas iš komentatorių kaip „leninietis“ tada lakstė, tik šiandien jau nenori to prisiminti. Arba nė nenutuokia, kas jie tokie buvo. Neplėtojant tos temos noriu priminti, kad šiame vakare žiūrovams pasakojome ir kitus, šių laikų istorinius faktus. Kai kultūros rūmuose glaudėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Jurbarko iniciatyvinės grupės nariai, ant šių rūmų stogo suplevėsavo pirmoji Jurbarke Trispalvė... Bet šie faktai, tikriausiai, nesulauks tokio internautų komentatorių dėmesio.

Negaliu komentuoti ir Ignalinos renginio, nes jo nemačiau. Tik stebina kilęs perteklinis atgarsis, ypač facebook‘o pseudo patriotų komentatorių isteriškų atsiliepimų lavina. Liūdina, kad jų komentaruose įžiūrimos tik dvi spalvos – juoda ir juodesnė. O juk spalvų paletė gamtoje- neišsemiama, taip pat ir mąstyme ar nuomonėse. Negi daromės pilka mase arba kraštutiniais oportunistais. Ne, yra dar Lietuvoje ir šviesių žmonių. Protingų ir išmintingų, atlaidžių ir geranoriškų, nebijančių savo praeities, realiai vertinančių dabartį ir kovojančių už geresnę ateitį. Noriu lygiuotis į juos ir jais būti."