Renginiai Gedulo ir vilties dienai atminti

Lietuvoje minima kaip Gedulo ir vilties diena. Birželio 14-ąją  trečią valandą nakties Sovietų Sąjungos vyriausybės įsakymu visame Pabaltijyje – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ­ vienu metu prasidėjo pirmoji masinė žmonių deportacija į Sibirą.

Perpildyti ešelonai vienas po kito riedėjo į Rytus, išveždami tūkstančius įvairų tautybių žmonių. Didžiajai daliai nebuvo lemta sugrįžti. Daugiau kaip 70 procentų tremtinių sudarė moterys ir vaikai. Iš viso išvežta iš Lietuvos apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Didžioji dalis vežti į tremtį, kiti – į GULAG'o stovyklas vergiškam darbui. Ištremti į tolimiausius SSRS rajonus žmonės buvo palikti likimo valiai, tad patys turėjo išgyventi atšiauraus klimato sąlygomis. Į tremties vietas žmones veždavo gyvuliniuose vagonuose, nežmoniškomis sąlygomis. Daug iš jų net nepasiekė tremties vietų – vežami pirmiausia žūdavo vaikai, seneliai, nėščios moterys, ką tik gimę kūdikiai. Iš Jurbarko rajono taip pat buvo ištremta nemažai žmonių, vien iš Jurbarko valsčiaus – apie tris tūkstančius. Šis tautos genocidas buvo vykdomas iki pat 1952 metų. 

Šiai dienai skirti renginiai Jurbarko rajone

Birželio 13 d. (šeštadienis) 11.00 val. Girdžiuose prie kryžiaus, skirto tremtiniams atminti, vyks sueiga Gedulo ir vilties dienai paminėti. 

13.00 val. Varlaukio geležinkelio stotyje (Lybiškiuose) vyks Gedulo ir vilties dienos paminėjimas „Tremties bėgiais nudundėję likimai“. Ant geležinkelio stoties pastato bus atidengta paminklinė lenta.

17.00 val. Jurbarko kultūros centro retro ansamblio „Volungė“ ir Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos atlikėjų koncertas Jurbarko parodų ir koncertų salėje – romansų vakaras „Prisiminkime“.

13.30 val. Veliuonos krašto istorijos muziejuje vyks renginys, skirtas Birželio 14-ajai – Gedulo ir vilties dienai.

Birželio 14 d. (sekmadienis) 12.00 val. Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje vyks Šv. Mišios, skirtos Gedulo ir vilties dienos paminėjimui.

13.30 val. Pagerbimo ir atminties valanda prie Tremties atminimo paminklo Jurbarko kapinėse – Dainos likimo broliams.

Girdžiuse paroda - Lietuvos okupacija ir trėmimai karo metų spaudoje

Birželio 15 d. sukanka 75 metai, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Jau po mėnesio prasidėjo žymių Lietuvos veikėjų areštai, o 1941.06.14 – masiniai gyventojų trėmimai į Sibirą.

Prasidėjus karui sovietinė valdžia, bėgdama iš Lietuvos, nespėjo sunaikinti savo vykdytų nusikaltimų dokumentų.

Visa tai surinkti į vieną vietą ir paskelbti 1941 m. rudenį buvo įsteigtas Studijų biuras, vadovaujamas žurnalisto Juozo Senkaus, o jo pavaduotoju paskirtas mūsų kraštietis žurnalistas Antanas Bružas. Studijų biuras 1941- 1943 m. išleido keturis leidinio ,,Lietuvių archyvas. Bolševizmo metai“ tomus, kuriuose paskelbta gausybė dokumentų iš vienerių bolševikų valdymo metų. Čia paskelbti trėmimų, Rainių, Pravieniškių, Budavonės ir kitų žudynių aprašymai ir nuotraukos, kariuomenės, Šaulių Sąjungos likvidavimo dokumentai, o ir šiaip sovietmečio gyvenimo grimasos. Į šį leidinį, be minėto A. Bružo, rašė ir kitas kraštietis žurnalistas Vladas Radzevičius.

Žurnalistas A. Bružas dienraštyje ,,Naujoji Lietuva“ net per 25 numerius paskelbė rašinį apie Sibirą ,,Tremtinių žemė“.

Leistuose laikraščiuose ,,Lietuvos Raudonojo Kryžiaus žinios“ ir vėliau jį pakeitusiame ,,Savitarpinės pagalbos žinios“, buvo spausdinamos dingusių žmonių pavardės ir prašoma, jeigu kas žino apie jų likimus, pranešti artimiesiems. Daug pavardžių yra ir iš Jurbarko rajono.

Pavyzdžiui, artimiesiems į Šimkaičius prašoma pranešti apie dingusius Jurbarko gimnazistus arba į Kauną dėl dingusių brolių Šarauskų. Pulkininkas Juozas Šarauskas, buvęs kariuomenės spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas, buvo sušaudytas Červenėje, o jo brolis kapitonas Bonius Šarauskas 1934-1940 m., buvęs Seredžiaus policijos nuovados viršininkas, ištremtas į Sibirą, kur ir mirė.

Šiuos ir kitus leidinius galima pamatyti Girdžių miestelio bibliotekoje atidarytoje parodoje, skirtoje Gedulo ir vilties dienai. Parodą parengė bibliotekininkė Vilija Stoškienė.