Raudonės pilies parko laukia tvarkymo darbai

Netrukus prasidės Raudonės rezidencinės pilies komplekso parko tvarkymo ir pritaikymo lankymui darbai. Projekto tikslas - išsaugoti parko vertingąsias savybes ir sudaryti sąlygas visuomenei pažinti parko vertybes bei jomis naudotis.

Jurbarko rajono savivaldybės administracija pasirašė 25 hektarų plotą užimančio  Raudonės rezidencinės pilies komplekso parko (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 22715) tvarkymo darbų sutartį su konkurso laimėtoja – UAB „Jurmelsta“. Pradinė sutarties kaina  - 954 420 Eur. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Numatomas darbų atlikimo terminas – 12 mėnesių nuo darbų pradžios.

Visi projektiniai sprendiniai (projektavo UAB „Enero“) pagrįsti archeologiniais, istoriniais, dendrologiniais tyrimais. Tvarkybos darbais siekiama kompleksiškai sutvarkyti ir atnaujinti pilies parką, išsaugoti jo kraštovaizdžio savitumą, atskleisti ir išryškinti ekologinę, dendrologinę, kultūrinę, estetinę vertę bei pritaikyti jį lankymui ir poilsiui. Atliekant darbus bus išpjauti neperspektyvūs, ligoti savaiminės kilmės želdiniai, pagerinta senų medžių būklė, atkurtos, sutvarkytos medžių alėjos (šiaurės vakarų-pietryčių ir šiaurės rytų-pietvakarių krypties statmenai susikertančios mažalapių liepų alėjos parko centrinėje dalyje bus papildomos naujomis liepomis išnykusiųjų vietoje),senieji pasivaikščiojimo takai, atvertos erdvės vaizdams iš apžvalgos aikštelių į Nemuną.

Numatoma sutvarkyti erdves aplink pilį: ašyje tarp pilies didžiojo bokšto ir kelio Kaunas-Klaipėda suprojektuotas renesansinių bruožų dekoratyvus gėlynas, taip vadinamoje Šaulių aikštėje (tarpukariu joje rinkdavosi šauliai) – renginių aikštė su pavėsinėmis, šiauriniame parko  pakraštyje – automobilių stovėjimo aikštelė. Bus išryškinti vertingiausi parko medžiai: Lietuvos 2018 metų medžiu išrinkta daugialiemenė mažalapė liepa, triliemenė juodoji tuopa – tai medžiai, turintys gamtos paminklo statusą, taip pat rusinis (Sukačiovo) maumedis, pilkasis riešutmedis, kedrinė pušis, įspūdingos apimties (kamieno skersmuo - 168 cm.) kaštonas, augantis šiaurinėje alėjoje. Tai planingai sodinti medžiai, kurių amžius siekia 150-200 metų.

Viršutinėje Nemuno terasoje bei pietiniame šlaite prie XVI a. pabaigoje Krišpino Kiršenšteino pastatytos pilies įkurtas mišraus pobūdžio parkas du kartus pertvarkytas XIX amžiuje tuometinių jo savininkų grafo Platono Zubovo ir  baronienės Sofijos fon Pirch-Kaisarovos valdymo laikotarpiais. P. Zubovui valdant iškastas tvenkinys, įrengtos apžvalgos aikštelės.  Paskutinio pertvarkymo, kurį vykdė S.Kaisarova, metu išplanuoti nauji takai ir kaštonais apsodintos alėjos, prie pilies įrengti fontanai, į kuriuos vanduo 25-27 cm skersmens vamzdžiais  pro jų šerdyse išgremžtą 15 cm  skylę atitekėdavo iš rytinio tvenkinio. 1920 metų laik­raš­ty­je ,,Tau­ta” bu­vo ra­šo­ma, jog ,,apie pi­lį už­veis­tas la­bai gra­žus so­das su dau­gy­be vi­so­kių me­džių, gy­vų tvo­rų, žo­ly­nų”. Parkas puoselėtas ir tvarkytas iki 1933 metų. Dr. A. Baliulis teigia, kad „šian­dien par­ką, ma­tyt, rei­kė­tų lai­ky­ti miš­rios pla­ni­nės struk­tū­ros land­šaf­ti­niu su dau­ge­liu tai­syk­lin­go pla­no ele­men­tų.“ 

Kultūros paveldo departamento inf.