Prie Bišpilio piliakalnio paminėta Baltų vienybės ir rudens lygiadienio diena

Pirmadienio vakarą Jurbarke, prie Bišpilio piliakalnio buvo minima Baltų vienybės ir rudens lygiadienio diena. Liaudiškomis dainomis ir šokiais visus šventės dalyvius pasitiko Jurbarko kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai, na, o Jurbarko skautai visus susirinkusius vaišino karšta arbata.

Prie piliakalnio susirinkę žmonės kartu su Jurbarko kultūros centro folkloro grupe „Imsrė“ (vad. Birutė Bartkutė) dainavo dainas, degino aukurą, grožėjosi Jurbarko kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupės „Mituva“ (vad. Giedrius Paulauskas) šokiais. Renginio vedėja Birutė Šneiderienė papasakojo apie rudens lygiadienio reikšmę, o apie Baltų vienybės dieną kalbėjo Jurbarko Naujamiesčio pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja, kraštotyrininkė Danguolė Juščienė.

Prieš 778 metus baltų gentys susivienijo ir Saulės mūšyje sumušė Kalavijuočių ordiną. Saulės mūšio diena Lietuvos ir Latvijos Seimų yra paskelbta Baltų vienybės diena. Mūšio išvakarėse ant piliakalnių buvo uždegtos ugnys, kurios skelbė – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė. Baltų vienybės simbolis – ugnis, kasmet uždegama aukščiausiose kalvose ir piliakalniuose, prisimenant, kad baltų gentys signaliniais laužais įspėdavo viena kitą apie artėjantį priešą.

Šią dieną taip pat buvo minima ir rudens lygiadienio diena. Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai diena, priešinga pavasario lygiadieniui (kovo 21 d.), po kurios naktis tampa trumpesnė už dieną ir toliau trumpėja iki Joninių (kai naktis trumpiausia). Kaip ir kiekvienas ryškus gamtos pokytis, taip ir ši diena Lietuvoje buvo nuo seno laikoma švente. Senovės lietuviai, kaip ir jų protėvių protėviai, šią dieną džiaugdavosi derliumi, dėkodavo už jį, aukodami aukas ir degdami ugnis atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia Saule.

Visa piliakalnio papėdė buvo išpuošta gėlių, rudeninių lapų, šakelių ir kitų gėrybių kompozicijomis, kurias paruošė Jurbarko kultūros centro dailininkas Zigmas Morlencas bei kiti kultūros centro darbuotojai.