Pilies šeimininkų sukviestų vietinių nuomonės išsiskyrė ... dėl tualetų

Panemunės pilies šeimininkai sukvietė Pilies I kaimo bendruomenę ir pasidalino, dėl ko jiems jau dabar skauda galvą. Tarp galvasopių – tvenkiniai, į kuriuos suteka trąšomis užterštas dirbamų laukų vanduo; kad trūksta automobilių stovėjimo aikštelių ir.... tualetų. Dėl pastarųjų tarp vietinių užvirė karščiausios diskusijos.

Panemunės pilies šeimininkai ne Pilies I kaimo gyventojai, o Vilniaus Dailės Akademija. Tai kaimo bendruomenei rugsėjį priminė patys VDA atstovai, sukvietę piliškius į Panemunės pilį išgirsti informacijos apie nuveiktus ir planuojamus darbus pilyje iš pirmų lūpų – šeimininkų, rangovų, projektuotojų atstovų.

„Ačiū Dievui, su bendruomene dėl pilies teritorijos panaudos neturėjome jokio konflikto. Kito dvaro teritorijoje reikia susimokėti, o čia kaimo gyventojai pripratę, kad viskas yra jų – ir tvenkiniai, ir takelis, ir miškas. Nesinori tų konfliktų. Jau netolimoje ateityje reikės susitarti, kaip tą teritoriją eksploatuoti. Kuo didės turizmo srautai, tuo labiau reikės apsaugos“, - susirinkusiems kaimo bendruomenės nariams susitikime kalbėjo pilies projektavimo darbų koordinatorė paminklotvarkininkė Vidutė Povilauskaitė. Valdovų rūmus Vilniuje projektavusi moteris prižiūri, kaip atliekami pietintio pilies korpuso restauracijos darbai, kurie bus baigti iki kitų metų gegužės.

Pilies šeimininkams galvą skaudėti jau dabar pradeda ir dėl kitos bėdos – trūksta automobilių stovėjimo aikštelių bei ... tualetų. „Kur parkuoti automobilius ir kaip padaryti, kad atvažiavę autobusu bėgtų ne į tuos du restorano tualetus, o kad kad dar iki pilies kultūringai atliktų savo gamtinius reikalus ir ateitų į pilį. Tai yra uždavinys Nr. 1. Svarbiau nei kai kurie korpusai“, - patikino V.Povilauskaitė. „Imkit visą aikštelę apie bendruomenės namus“, - pasiūlė parkavimo vietą tas pats Zigfridas. „Kai svarstysime projektą, pasiimsime jus kaip šios idėjos stūmėją bendruomenėje“, - juokavo V.Povilauskaitė. Tačiau ji jau dabar mato, kad toje vietoje įrengti parkingą sudėtinga. „Ten natūrali pralaida į pirmąjį tvenkinį, ir kad ten reikalingas drenažas ir pan. Ne taip paprasta“, -sakė ji.

Kiti bendruomenės atstovai pasiūlė šeimininkams tualetus įrengti bendruomenės namų rūsiuose. Su tuo sutiko ne visi piliškiai. „Nebandyk bendruomenės namuose tualeto statyti“, - rėžė Zigfridas. „Ir darbo vieta atsirastų. Ir pinigai.Jei jie duos darbo vietą, tai džiaukimės. O norintis dirbti tuoj pat atsiras“, - tokiais argumentais bandė įtikinėti Zigfrida moterys. Tokiam pasiūlymui pritarė ir pats pilies valdytojas.

V.Povilauskaitei ši diskusija, užsimezgusi tarp vyėniškių, priminė galingą diskusiją, ar reikia tualeto ant Gedimino kalno ir kaip vienas archeologas visus pastatė į vietą, paklausęs, ar tai reiškia, kad kunigaikščiai neatlikinėjo gamtinių reikalų. „Tai normalus žmogaus gyvenimo procesas. Kuo tvarkingesnis, tuo puikiau“, - kalbėjo ji. „Pas kitą kambary didesnė smarvė nei tualete“, - replikavo Pilies I kaimo bendruomenės narė.

Visą tekstą rasite penktadieniniame "Mūsų laike".