Petro Cvirkos paminklas neteko apsaugos

Rugpjūčio 24 dieną vyko nuotolinis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdis, kuriame buvo svarstyti pastaruoju metu daug diskusijų visuomenėje kėlę Petro Cvirkos paminklo sostinėje ir skvero Pylimo, Pamėnkalnio gatvių sankryžoje klausimai.

Svarstant Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą dėl  apsaugos Petro Cvirkos paminklui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 7286) Pylimo g., netaikymo,  ilgai diskutavus nutarta paminklui apsaugos netaikyti (5 balsavo už, 2 balsavo prieš). Toks sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadomis apie P. Cvirkos veiklą bei Kultūros ministro 2021 m. liepos 12 d. įsakymo „Dėl kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymo „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 10.4 punktu, kuriuo remiantis, sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai, kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra <...> „už okupacinių režimų vykdytas Lietuvos gyventojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalistų partijos ar SSRS komunistų partijų vadovų, narių ar kitų asmenų atvaizdai”. Kaip žinome, paminklas į Kultūros vertybių registrą iš praėjusio šimtmečio aštuntame dešimtmetyje sudaryto LTSR kultūros paminklų sąrašo buvo perkeltas automatiškai, be jokio svarstymo.

Paminklui panaikinus apsaugą, Vilniaus miesto savivaldybė spręs klausimą dėl jo perkėlimo į kitą vietą. Kaip nuotoliniame posėdyje sakė vicemeras Valdas Benkunskas, jau kalbėta su Lietuvos nacionaliniu muziejumi dėl tokios erdvės su atitinkama informacija įrengimo.

Posėdyje aptartos ir skvero vertingosios savybės. Kad ateityje skveras, kuriame šiuo metu kaip dominantė stovi P. Cvirkos paminklas, nebūtų užstatytas, buvo svarstytas ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektas dėl apsaugos Vilniaus m. Pylimo, Pamėnkalnio gatvių skverui suteikimo. Vertinimo taryba rengtam akto projektui turėjo pastabų, todėl buvo priimtas sprendimas atidėti sprendimo priėmimą ir svarstyti klausimą pakartotinai, kai bus gautas akto projektas, patikslintas pagal Vertinimo tarybos pastabas.

„Skverą įtraukus  į  Kultūros  vertybių  registrą  tikrai nebus galimybės jį sumažinti, sudarkyti ar užstatyti naujais statiniais,  ko labiausiai visuomenė, kėlusi šį klausimą,  ir bijo. Skvero plotas nebus pakeistas, bus išsaugotas reljefas, želdiniai, takų struktūra, laiptai. Siekiama, kad skvero „paveldinimas“ neužkirstų  kelio tolimesniam  jo tvarkymui ir naujų šiuolaikinių elementų įvedimui (pavyzdžiui, kad šiuo skveru iki Tauro kalno galėtų pravažiuoti ir mamos su vaikų vežimėliais, ir neįgalieji). Paminklas P. Cvirkai  galės  būti iškeltas arba  paliktas – tai jau  bus  savivaldybės  kompetencija ir  priklausys nuo sutarimo tiek savivaldybės  taryboje, tiek su  miesto gyventojais. Gal atsiras  ir nestandartinių pasiūlymų dėl šio paminklo  vietos ir  aplinkos tvarkymo. Dar svarbu pažymėti, kad skveras patenka į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu teritoriją, joje (kvartale Nr. 31) skveras yra saugomas kaip žalia visuomenei atvira erdvė ir  turi  būti  tvarkomas tiek  pagal kultūros  paveldo, tiek  pagal  želdynų  įrengimą ir  priežiūrą  reglamentuojančius teisės aktus. Tad šios teritorijos užstatymas teisiškai nėra įmanomas“, – sakė KPD direktorius Vidmantas Bezaras.