Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Negalime nepapasakoti apie augintinį, netikėtai sutiktą viename iš Jurbarko Naujamiesčio daugiabučių, kolegės Violetos namuose. Atvykome jos pasveikinti su gimtadieniu, tačiau dėmesiu solenizantei teko dalintis su savo augintiniais – šuniuku Pūkiu ir ypač vėžliu, kuris šiuose namuose gyvena jau devynerius metus.

Vėžlys namuose jaučiasi kaip tikras šeimininkas – kol mes sėdėjome prie stalo, jis sau ramiai, niekieno netrukdomas ropinėjo po visą kambarį. Kitas Violetos augintinis pekinukas Pūkis, jau senelis, balandžio mėnesį švęsiantis 15 metų, į vėžlį nekreipė dėmesio. Tiesa, pradžioje, tik vėžliui atsikrausčius į namus, buvo kitaip. Violeta linksmai prisimena, kad tada šuniukui labai knietėjo vėžliuką kibinti, nes šis taip įdomiai į šarvus įtraukdavo galvytę ir uodegytę. Bet laikui bėgant abu priprato ir dabar vienas į kitą dėmesio nebekreipia.

Atpažįsta šeimininkę

Violeta šypsosi, kad vėžlys kaip šuniukas paskui ją sekioja ir savo šeimininkę puikiausiai pažįsta, nes galvą iš po kiauto iškišęs leidžia barzdą kasyti. O štai svečiui priėjus ir vėžlio koją palietus, ir kojos, ir galva tuoj pat į šarvus sulenda.

Kaip paaiškėjo, Violeta tokio egzotiško gyvūno auginti neplanavo. Tiesiog jos sūnus Velykų proga vėžliuką padovanojo savo krikšto dukrai, o po kurio laiko mergaitė su šeima išvyko gyventi į užsienį. Taip vėžlys, tada dar vėžliukas, atsidūrė Violetos namuose. Prisimena, koks jis tada buvo mažulytis, tarsi blyniukas, o per tuos metus išaugo į vėžlį, sveriantį (čia pat pasvėrė) 2,5 kg!

Žuvies mėgėjas

Violeta iš karto, tarsi atsiprašydama, paaiškina, kad augina vėžlį kaip išmano, specialios literatūros neskaito. Atrodo, kad jai visai gerai sekasi. Maitina vėžlį krevetėmis, jautiena, sliekų iš sodo parveža. Gauna jis ir šviežios žuvies – aukšlių ar raudžių, kurias Violetos vyras sužvejoja Mituvoje. Perka jam ir parduotuvėje žalios žuvies (be jokių prieskonių).

Vėžlys turi ir savo namus – yra specialiai jam pastatytas akvariumas su vandeniu. Jame ir maitinasi. Violeta patikina, kad iš rankų vėžliui maisto neduoda. Kodėl? Iki šiol atsimena, kaip stipriai įsikibo į pirštą aštriais tarsi adatėlės dantukais, kai bandė dar mažą iš rankų pamaitinti. Tokios klaidos daugiau nebedaro.

Vėžlio dienos maisto norma – dvi trys krevetės. Bet toks apetitas tik vasarą, pasak Violetos, ėdamuoju laiku, kai roplys nori maitintis. Žiemą jam reikia kur kas mažiau maisto.

Mėgaujasi saulės voniomis

Jei žiemą vėžlys ropinėja po kambarius, vasarą dažniausiai laiką leidžia balkone – šildosi saulėkaitoje. Violeta pasirūpina, kad augintiniui nebūtų per karšta ir kad galėtų atsigaivinti vandens pripiltame inde, tam tinka paprasčiausia orkaitės skarda. Sako, smagu žiūrėti, kaip jis galvą iškėlęs per langą dairosi.

Tiesa kol kas vėžlys neturi vardo. Labiausiai, ko gero, todėl, kad iki šiol jo šeimininkei nepavyko išsiaiškinti, kokios lyties yra jos mielas augintinis.

Panašu, kad tokie augintiniai Jurbarke nėra retenybė. Augina vėžlį ir Violetos kaimynai, tad yra su kuo vėžlių auginimo džiaugsmais ir rūpesčiais pasidalinti.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Šv. Roko kapas Venecijoje

Šv. Rokas, Pjūties pabaiga  0

Tauragės regiono dainų šventė Jurbarke 2024 m.

Dainų šventės Jurbarko krašte: antrą šimtmetį skaičiuojanti tradicija  0

Išgirskite apie laikus, kai Jurbarką valdė karalienė Bona

Išgirskite apie laikus, kai Jurbarką valdė karalienė Bona  0

Artėja didžioji Jurbarko krašto šventė. Skelbiame programą

Artėja didžioji Jurbarko krašto šventė. Skelbiame programą  0

Girdžių bažnyčia

Girdžiai – tarp legendų ir kasdienybės  0

Ministras Pirmininkas A. Voldemaras (kairėje) sėdi su Vokietijos kancleriu Gustavu Stresemanu 1928 m. gruodį. V. Sidzikauskas stovi Stresemano dešinėje.

Pamirštas diplomatas iš panemunių, Lietuvai atkovojęs Vilnių ir Klaipėdą  0

Mūsų partneriai