Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Sausio 27-ąją, Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Tauro Budzio paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.

Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje žydus gelbėjo daugybė žmonių. Kaip parodos atidaryme priminė pats T. Budzys, skaičiuojant Pasaulio tautų teisuolius procentais, Lietuva Europoje ir pasaulyje yra antroje vietoje pagal joje gyvenusių teisuolių skaičių (pirmoje vietoje yra Nyderlandai). Šis skaičius stulbina dar ir todėl, kad Lietuvoje tuo metu už žydų slėpimą mirties bausmė grėsė ne tik juos slėpusiam asmeniui, bet ir visai jo šeimai, o Nyderlanduose pagauti slėpę žydus asmenys buvo baudžiami 9 mėn. kalėjimo.

Pasaulio tautų teisuolio garbės vardą nežydų kilmės asmenims už žydų gelbėjimą per holokaustą (1933–1945) nesiekiant sau naudos suteikia prie Jad Vašemo (Jeruzalėje esančio Izraelio instituto, tiriančio holokaustą; įkurto 1953 m.) veikianti komisija. Įrodymų dėl Pasaulio tautų teisuolio suteikimo pradedama ieškoti, kai dėl to kreipiasi pats išgelbėtas asmuo arba jo giminaičiai. Iki 2022 pradžios Pasaulio tautų teisuolio vardą gavo 28 217 žmonių iš 51 šalies (iš jų – 924 Lietuvos piliečiai). 

2018 metais architektas Tauras Budzys pradėjo projektą, kuriuo stengiamasi išsaugoti Lietuvos pasaulio tautų teisuolių atminimą, taip prisidedant prie jų pagerbimo. Vienodu atminimo ženklu žymimos Lietuvoje palaidotų pasaulio tautų teisuolių kapavietės. Ženklą sukūrė architektas Tauras Budzys, skulptoriai Jonas Gencevičius ir Antanas Šėmis, ženklui ir idėjai pritarė Izraelio institucija Yad Vashem, Lietuvos žydų muziejus ir Lietuvos Vyskupų konferencija.

Rinkdamas medžiagą apie Pasaulio tautų teisuolius Lietuvoje, T. Budzys suprato, kad vien žymėti kapus neužtenka, norėjosi žinią apie didvyriškus žmones skleisti plačiau. Taip ir gimė ši pirmoji paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, kurią Jurbarko rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje bus galima apžiūrėti visą vasario mėnesį.

Plačiau apie parodos atidarymą ir pačią parodą – laikraštyje „Mūsų laikas“.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Šv. Roko kapas Venecijoje

Šv. Rokas, Pjūties pabaiga  0

Mūsų partneriai