Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena vyko gegužės 30 d. Šia proga visoje Lietuvoje, taip pat ir Jurbarke, vyko šventiniai renginiai. Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Jurbarko šv. Trejybės bažnyčioje. Po to buvo surengta iškilminga eisena su Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestru ir Jurbarko kultūros centro šiuolaikinio šokio studijos „Šypsena“ šokėjomis. Po pietų Nemuno lankoje žygiavo karinis paradas.

Atsargos pulkininkas, leitenantas Česlovas Šlėgaitis tikisi, kad tokia šventė bus rengiama kiekvienais metais ir Jurbarko miestas dar ne kartą pamatys kariuomenę, dar daugiau karinės technikos, geresnės ginkluotės ir, žinoma, daugiau karių. „Turiu tokią labai malonią misiją – perduoti apdovanojimus pirmiesiems nuo 1990 metų atkurtos Lietuvos Respublikos kariuomenės krašto apsaugos departamento darbuotojams, t.y. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalius”. Jie buvo įteikti Raimondui Bosui, Vytautui Bunikiui (po mirties), Darijui Sakalauskui, Žydrūnui Sakalauskui ir Arūnui Alijošiui.

Renginio atidaryme visus sveikindamas Jurbarko savivaldybės meras Ričardas Juška sakė: „Aš šiandien nuoširdžiai noriu padėkoti bataliono vadui. Jo iniciatyva šiandien mes turime šį šventinį renginį, galimybę pagerbti mūsų laisvės kovų dalyvius. Dėkoju partizanams, kurių patys garbingiausi dar gyvi ir sėdi čia. Mes didžiuojamės jumis ir esame dėkingi likimui, kad šiandien galime bendrauti. Didžiuojamės profesionalia kariuomene, savanoriais. Ir šiandien labai aktualu švęsti šią dieną: visai netoli mūsų žvanga ginklai, tad visai su kitu požiūriu, su kita atsakomybe vertiname laisvę, vertiname karo tarnybą. Ir noriu palinkėt visiems, kad niekada nepasikartotų istorijos žaizdos, kai Lietuva buvo okupuota, kad niekad nepasikartotų karas, tegul šios nelaimės ir bėdos aplenkia Lietuvą“.

Renginyje žiūrovai turėjo galimybę pamatyti Lietuvos partizanų ir okupacinės kariuomenės kovų inscenizaciją – aidėjo karių šūksniai, griaudėjo šūviai. Buvo bandoma į partizanų gretas infiltruoti KGB agentą. Šį kartą mūšis turėjo laimingą pabaigą - nugalėjo miško broliai. Ne vienam buvusiam tremtiniui šis reginys išspaudė ašarą, prisiminimai vis dar gyvi jų širdyse.

Taip pat šventės metu buvo galima apžiūrėti šiuolaikinę karinę techniką, ginkluotę bei pokario partizanų ginkluotės parodą.

Šventėje dalyvavusiems žmonėms didelį įspūdį paliko ir autentiškai įrengta partizanų žeminė. Prie jos su tikra pokario laikų partizano apranga stovėjęs žmogus pasakojo kaip čia buvo gyvenama, kokia literatūra skaitoma, kaip jie maitinosi ir apie kitus tų laikų materialinius bei dvasinius dalykus. Ne vieną tokią žeminę galima pamatyti ir mūsų rajono miškuose bei gyvai pasimokyti istorijos.

Viena didžiausių šventės atrakcijų tapo šarvuočiai, kuriais pasivažinėti galėjo visas būrys vaikų, aišku, palaukę nemažoje eilėje. O kokia gi kareiviška šventė būtų be kareiviškos košės? Ja buvo vaišinami visi dalyviai ir svečiai.