Paparčio žiedo beieškant: ką svarbu žinoti žoliaujant miške?

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Artėjant Joninėms ir ilgajam savaitgaliui planuojantiems ieškoti paparčio žiedo ir žoliauti miškuose VĮ Valstybinių miškų urėdija pranešime spaudai primena apie miškuose randamus naudingus ir nuodingus augalus, o taip pat augalus, kuriais pasigrožėjus reikėtų palikti miškui.   

Birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Lietuvos miškuose bei pamiškėse galima rasti gausybę naudingų sveikatai žolinių augalų. Reikėtų rinkti gerai pažįstamus, mažiausiai šalutinį poveikį galinčius sukelti augalus:

Paprastoji avietė (Rubus idaeus ) – lapai renkami visą vasarą, o uogos pradeda nokti liepos pradžioje. Naudojama peršalimo ligoms, stiprina imunitetą.

Didžioji dilgelė (Urtica dioica) – dilgėlių nuoviras mažina cukraus kiekį kraujyje, antpilas didina kraujo krešumą.

Paprastasis apynys (Humulus lupulus) -–Apynių spurgai ir jų preparatai vartojami nuo nemigos, nervams raminti, virškinimui gerinti.

Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium (L.) Holub) -– labai medingas augalas, gauromečių preparatai normalizuoja virškinimą.

Plačialapis gyslotis (Plantago major) – Lapų sultys vartojamos esant lėtiniam gastritui, skrandžio bei dvilykapirštės žarnos opoms. Švieži augalų lapai dedami ant nudegimų, pūlinių.

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum) – jonažolių nuoviras vartojamas kaip priešuždegiminė, sutraukianti, dezinfekuojanti, žaizdų gijimą skatinanti priemonė.

Prieš renkant žolinus augalus dar svarbu įsitikinti, kad jie auga švarioje aplinkoje, toli nuo užterštų vietų. Taip pat pravartu pasitarti su specialistu, ypač jei augalus  planuojate vartoti medicininiais tikslais.

Augalai, kurių reikėtų vengti. Miškuose ir pievose augančių žolinių augalų rinkimas reikalauja žinių, nes kai kurios iš jų gali būti pavojingos žmogui. Štai keletas dažniau sutinkamų pavojingų žolelių Lietuvoje:

Nuodingoji nuokana (Cicuta virosa) – Visos nuokanos dalys yra nuodingos. Šakniastiebio skystis ypač nuodingas. Jam patekus į organizmą, ištinka stiprūs priepuoliai, spazmai. Dažnai randamas drėgnose vietose ir pakelėse.

Keturlapė vilkauogė (Paris quadrifolia) – visos augalo dalys, ypač uogos ir žievė. Vartojimas gali sukelti sunkius skrandžio ir žarnyno sutrikimus, kvėpavimo problemų ir net mirtį.

Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) – vienas iš pavojingiausių tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai invazinis augalas. Šio augalo sultys yra labai pavojingos, kontaktuojant su oda ir saulės šviesa sukelia stiprius nudegimus ir pūslę.

Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) – nuodingos visos augalo dalys. Apsinuodijus nudega burnos ertmė, jaučiami skausmingi diegliai pilvo srityje.

Tiek saugant gamtą, tiek save, svarbu atpažinti augalus prieš juos renkant ir niekada nerinkti tų, dėl kurių nesate tikri.

Žinotina, kad skinant augalus gamtoje, reikia laikytis teisės aktų, verta patikrinti aplinkos apsaugos taisykles ir įstatymus, kad įsitikintumėte, jog neprisidedate prie nykstančių rūšių nykimo.

Saugomų rūšių, tarp jų ir žolinių augalų, sąlygų gerinimui ir biologinės įvairovės palaikymui miškuose įgyvendinamos gamtotvarkinės priemonės.    

Keletas retų, saugomų augalų:

Gebenė lipikė (Hedera helix) – Tai daugiametė, visžalė, sumedėjusi liana, lipanti medžių kamienais. Lietuvoje saugoma nuo 1962 m.

Kalninė arnika (Arnica montana) – reta ir saugoma dėl intensyvaus rinkimo praeityje.

Paprastasis kardelis (Gladiolus imbricatus) – saugomas, auga natūraliose vidutinio drėgnumo ir drėgnose pievose, pamiškėse.

Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus ) – retas augalas, žavintis išskirtinio dydžio ir formos žiedais.

Tiek artėjantį šventinį savaitgalį, tiek likusią vasarą miško gėrybes rinkime tausojančiai, gražiąsias žoliavimo tradicijas išsaugodami ir ateities kartoms, primena miškininkai.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Renginio akimirka

Senovės miglose gimęs Seredžius kviečia istorijos mylėtojus  0

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje

Paskaita apie krašto istoriją – 33 metrų aukštyje  0

Buvusios valstybinės sienos griovys

Apie griovį Karšuvos girioje  0

Baltijos jūros diena

Baltijos jūros diena  0

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia. Kertinį akmenį šventina vyskupas Jonas Kalvanas

Jurbarko Kristijono Donelaičio evangelikų liuteronų bažnyčiai – 30  2

Baltijos kelias

Baltijos kelias – legenda tampanti istorija  0

Mūsų partneriai