Paminklui Girdžiuose surinkta daugiau nei pusė lėšų

   
Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Vasario 16-ąją girdžiškiai šventė kaip niekada pakiliai, nes būsimam paminklui „Mūsų atmintis – Laisvei“ jau buvo surinkta 23 886 Eur. Ši žinia paskelbta Girdžių seniūnijos feisbuko paskyroje, kur dėkojama kiekvienam rėmėjui ir džiaugiamasi plačia jų geografija, nes lėšos paminklo statybai atkeliauja ne tik iš Girdžių, bet ir iš visos Lietuvos bei užsienio šalių.

„Šis paminklas – tai mūsų atmintis praeičiai ir laiminimas ateičiai. Tai padėka tėvams, seneliams,proseneliams už jų gyvenimus, kad sunkiausiais laikais išsaugojo viltį, kovojo, kad Lietuva būtųlaisva, išsaugojo kalbą, raštą“, – sakė viena iš pagrindinių paminklo statybos iniciatorių, Vilniuje gyvenanti iš Girdžių kilusi ekonomistė Laima Milašauskienė, kuri vasario 20 dieną pateikė atnaujintus skaičius – paminklui jau surinkta 24 266  Eur, daugiau nei pusė visos reikalingos sumos, nes, pasak L. Milašauskienės, iš viso reikia apie 40 tūkst. Eur.

Girdžiškiai feisbuke suskaičiavo, kad paminklo statybai aukojo žmonės, gyvenantys Girdžiuose (18), Jurbarke (7), Šimkaičiuose (1), Eržvilke (1), Tauragėje (5), Raseiniuose (1), Vilniuje (25),Kaune (7), Žiežmariuose (13), Elektrėnuose (1), Kalvarijoje (1), o taip pat – Didžiojoje Britanijoje(3), Vokietijoje (1), Šveicarijoje (2), JAV (1). Džiaugiamasi ir dėkojama remiantiems paminklo pastatymą darbais: Laimai ir Algimantui Liorincams – už paminklo pamatų įrengimą, MB„Archsprendimai“ (architektas Andrius Ganusauskas) – už projektavimo darbus; Ignui Dzedulioniui – už maketavimo darbus. Paminklo idėjos iniciatoriai dėkoja dr. Filomenai Kavoliutei ir klebonui Sauliui Pavalkiui, padėjusiems rengiant Girdžių krašto kaimų sąrašą paminklo antrai pusei.

Dar sausio pabaigoje paviešinta, kad jau parengtas skulptūros techninis darbo projektas, sutarta su Algimantu Liorincu dėl pamatų paminklui įrengimo, suderintas pagrindinis tekstas ant paminklo, sumokėtas 8 425 Eur avansas gamintojui UAB „Praneta“, kuri jau pradėjo paminklo gamybą, seniūnas Mindaugas Dilys susitarė dėl paminklo apšvietimo įrengimo.

Būsimo paminklo autorius – skulptorius Vladas Urbanavičius, sukūręs stilizuoto kryžiaus iš metaloir akmens pavidalą. Įgyvendinus projektą, šešių metrų aukščio paminklas iškils centrinėje miestelio sankryžoje.

 

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų
Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Tarp „Auksinių scenos kryžių“ nominantų –  iš Jurbarko kilusi  menininkė

Tarp „Auksinių scenos kryžių“ nominantų – iš Jurbarko kilusi menininkė  0

Kovo 11-osios obeliskas Berlyne

Paminklas Kovo 11-ąjai, sukurtas 1979 metais  0

Tūkstantmečio mįslės įminimas – Alsos ir Mituvos pakrantėje

Tūkstantmečio mįslės įminimas – Alsos ir Mituvos pakrantėje  0

Rotulių centre – II pasaulinio karo laikų bunkeris (nuotraukos)

Rotulių centre – II pasaulinio karo laikų bunkeris (nuotraukos)  0

Angelas, nešantis žinią apie Magdeburgo teisių suteikimą Jurbarko miestui

Meilės miestui ženklai  0

Jurbarkas ir Vasario 16-oji

Jurbarkas ir Vasario 16-oji  0

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais

Skaitomiausios knygos Jurbarko viešojoje bibliotekoje 2024 metais  0

Bukutis prie savo namų

Sausio vidury – metas kelti inkilus  0

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais

Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais  0

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos

Viduramžių architektūros elementuose atsiskleidė pačios kūrėjos  0

Jurbarko Ragainė

Jurbarko Ragainės legendos – išmonė ar šiurpios realybės atspindys?  0

Saleziečių vienuolynas Pilies I kaime

Saleziečių Vytėnai – trumpai švytėjęs dvasios ir kultūros židinys  0

Madagaskaro tarakonas

Netikėtas svajonės apie Madagaskarą išsipildymas  0

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai

Paroda „Savistabos genezė“ užbaigti dailės studijos jubiliejiniai metai  0

Gruodiška Viešvilė... 2024.12.15.

2024 metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą meteorologinių stebėjimų istoriją  0

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys

Paskui tarsi šuniukas sekioja vėžlys  0

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio

Senosios Advento tradicijos: nuo vainiko iki šeškaturgio  0

Filmo stop kadras

Valdovų rūmuose – dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ premjera  0

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius

Z. Toliušis. Kelionė į Jurbarką ir Girdžius  0

Girdžiai tarpukariu

Z. Toliušis. Kelionė į Girdžius  0

Vėlinės. Jurbarko kapinės

Visų mirusiųjų dienos pamąstymai  0

Jurbarko senosios kapinės

Helovinas ar Vėlinės – rinktis (ne)būtina  0

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda

Jurbarko krašto muziejuje veikia kryždirbiui, kanklių meistrui Pranui Puišiui atminti skirta paroda  0

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti

Koplytstulpis Jurbarko klebonui, XVI a istorikui Motiejui Strijkovskiui atminti  0

Mūsų partneriai