Paminklo Alui Jolsonui atidaryme – įkvepiantys JAV ambasados atstovės žodžiai Seredžiui

Ir nedidelis miestelis gali užauginti pasaulinio lygio žvaigždę. To įrodymas – Seredžius, iš kurio kilo pasaulinio garso žvaigždė, Alas Jolsonas, kuris įkvėpė daugybę kitų JAV kūrėjų, tarp kurių ir šiųmetinis Nobelio literatūros premijos laureatas Bobas Dylanas, kurio seneliai – taip pat Lietuvos žydai. Tokius žodžius ne kartą kartojo pati JAV ambasados kultūros atašė Althea Cawley-Murphree atvykusi šeštadienį, spalio 5 dieną, į Seredžių į iškilmingą renginį. Vidurdienį iškilmingai atidarytas stogastulpių ansamblis, skirtas Alui Jolsonui ir Seredžiaus žydų bendruomenei atminti.

Atidarymo iškilmėse dalyvavo ir prie šios idėjos atsiradimo prisėdėjęs Seredžiaus S.Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Petras Baršauskas, pats stogastulpių autorius, tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, gidas Chaimas Bergmanas, sukūręs paminklinės lentos trafaretą ir tekstus, atvyko rajono meras Skirmantas Mockevičius. Būtent šie keturiems asmenims ir buvo patikėta perkirpti atidarymo juostelę.

Atidarymo šventėje netrūko sveikinimo kalbų ir linkėjimų. Prie paminklo Alui Jolsonui – profesionalaus gido palinkėjimai Seredžiui geriau išnaudoti ne tik savo puikią geografinę vietą ir gamtą (vienas ilgiausių kelių palei upę), bet ir naująjį paminklą. Išreikšta viltis, kad Seredžiaus vardas taps dar žinomesnis. JAV ambasados atstovė pasidžiaugė, kad tokios idėjos – įamžinti žymių kraštiečių atminimą kyla iš pačios vietinės bendruomenės.

Šeštadienio vidurdienį į atidarymą susirinko gana gausi Seredžiaus miestelio bendruomenė, nors oras ir buvo žvarbokas. Organizatoriai sušalti neleido – šventinis renginys persikėlė į S.Šimkaus mokyklos-daugiafunkcio centro salę, kur susirinkusiems koncertavo „Vilniaus divertismentas“ ansamblis, vadovaujamas Irenos Karsokienės, kurios dėka lietuviams bei pačiam Seredžiui ir buvo primintas šis garsus Lietuvos žydas.

„Vilniaus divertismentas“ ansamblis atliko ir garsiausius Alo Jolsono kūrinius.

Daugiau apie renginį - „Mūsų laikas“ laikraštyje.

Daugiau šventinio renginio nuotraukų rasite "Mūsų laikas" feisbuke.

 Alo Jolsono biografija (Wikipedia inf.)

Gimė 1886 m. gegužės 26 d. Seredžiuje kaip Asa Yoelson penktasis ir jauniausias vaikas šeimoje. Tėvas Mozė Rubenas Yoelsonas į JAV išvyko 1891 metais ir dirbo Niujorke, kad galėtų į JAV atsivežti ir savo šeimą. 1894 m. kartu su motina Nome Eta Cantor emigravo į JAV ir įsikūrė Vašingtone, kur jo tėvas jau dirbo rabinu Talmud Torah sinagogoje, tačiau motina mirė tais pačiais metais. Jaunasis Asa ir jo brolis Hiršas buvo septyniems mėnesiams atiduotas valstybės globon, kur vaikų namuose jie susipažino su Al Reeves, kuris juos supažindino su šou bizniu. 1897 m. abu broliai pradėjo elgetauti ir dainuoti gatvėse. Didžiąją dali uždirbtų pinigų išleisdavo bilietams į Vašingtono nacionalinį teatrą. 1898 metais, Ispanijos-JAV karo metu, dainininkas su savo broliu pirmąsyk pasirodė muzikiniame reviu kareiviams Niujorke.[1] Būdamas vos 12 metų savo mieste jaunasis, charizmatiškasis Asa jau pagarsėjo kaip puikus dainininkas. Netrukus, jo kelias nusidriekė į Brodvėjų, kur tuo metu buvo didžioji aktorių ir dainininkų kalvė (tuo metu buvo įprasta, jog aktorius-dainininkas buvo tarsi neatsiejami dalykai, viena profesija). Ten ir prasidėjo didžioji Asos karjera.

Šešiolikos metų Asa tapo populiariu dainininku Niujorke, dainavo Brodvėjaus miuzikle „La Belle Paree“. Pasikeitęs savo tikrąjį vardą į Al Jolson jis savo pasirodymais padarė didelį perversmą muzikiniame pasaulyje. Jis pirmasis pradėjo scenoje judėti bei savo pasirodymų metu kurti tikrus šou.

1907 m. rugsėjį susituokė su šokėja Henrietta Keller, tačiau 1920 išsiskyrė. 1922 m. rugpjūtį vedė aktorę Alma Osbourne, tačiau išsiskyrė 1928 metais. 1928 m. rugsėjį susituokė su šokėja Ruby Keeler, tačiau 1939 m. išsiskyrė. 1945 m. kovo 22 d. susituokė su rentgeno specialiste Erle Galbraith, su kuria įsivaikino du vaikus.

Itin artimas bendravimas su žiūrovais bei nepakartojamas žavesys Al Jolsono pasirodymus paversdavo anšlagais. Norėdamas atkreipti dėmesį į tuo metu Amerikoje itin paplitusias antirasistines idėjas, Al Jolsonas pasirodymų metu, veidą išsitepdavo juodai ir vaidindavo juodaodį. Toks jis buvo ir garsiausiuose savo filmuose: „Hallelujah, I’m a Bum ar Say It With Songs“ ar garsiajame „Džiazo dainininke“. Pastarasis filmas buvo vienas pirmųjų garsinių kino šedevrų. 1927 metų spalio 6 dieną įvyko pirmojo įgarsinto filmo, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Elas Džolsonas, „The Jazz Singer“ („Džiazo dainininkas“) premjera. Filmą išleido kompanija „Warner Brothers“. Filmo režisierius Alanas Kroslandas (Alan Crosland). Juosta pelnė didelę sėkmę ir atnešė 3 500 000$ pelną. Elo Džolsono replika, atvėrusi garsinio kino erą: „To jūs dar negirdėjote!“ (You ain’t heard nothin’ yet!) iš karto tapo kartojama. Tai buvo pirmas filmas, kuriame grojo ne taperis, o gramofono plokštelėse įrašyta muzika, kuri buvo sinchronizuota su vaizdu.[4]

1942 m. tapo pirmuoju dainininku rengusiu koncertus JAV kariniuose laivuose. Šiuos pasirodymus rengė iki pat karo pabaigos, 1950 m. buvo išvykęs koncertuoti ir į Korėjos pusiasalį, kuriame tuo metu vyko karas. Mirė sentimentalių epitetų verta mirtimi 1950 metais, belošdamas kortomis San Franciske, užkluptas širdies smūgio Elas savo draugams tarė: „Boys, I’m going..“ („Berniukai, aš išeinu..“). Už visus gražius darbus, Asos, iš Seredžiaus, portretas puikuojasi ant JAV pašto ženklelių, Holivudo šaligatviuose jis turi net tris vardines žymiąsias purpurines žvaigždes, kai kurie jį vis dar vadina geriausiu komiku pasaulyje, apie jį prirašyta knygų, Niujorke galime rasti Al Jolson gatvę, o ant jo kapo – besišypsanti, jį patį vaizduojanti statula.