Paminklas Kovo 11-ąjai, sukurtas 1979 metais

1979 metais  Berlyno Šarlotenburgo parke bosnių menininkas Braco Dimitrijevič pastatė paminklą „Kovo 11-ajai – dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai“.

Menininko idėja buvo įamžinti atsitiktinę datą – 1976 m. Dimitrijević Vakarų Berlyno gatvėje atsitiktinai sutiko žmogų, Peterį Malwitzą, ir paklausė jo, kokią datą jis norėtų įamžinti. Malwitzas pasirinko kovo 11-ąją, nes tai buvo jo gimtadienis.

Menininkas pavadino kūrinį „obelisku anapus istorijos“, nes tuo momentu, kai buvo statomas, jis neturėjo jokios realios istorinės reikšmės, buvo pagrįstas atsitiktinumu. Tačiau būtent ši neutralumas ir atsitiktinumas suteikė kūriniui konceptualią vertę – bet kuri diena gali tapti istorine.

Šis kūrinys yra vienas ankstyvųjų konceptualaus monumentalizmo pavyzdžių ir tam tikra prasme yra antipaminklas, keliantis klausimą apie paminklų prasmę ir istorijos reikšmę. Projektą inicijavo pats menininkas, statybą finansavo Berlyno senatas, Berlyno loterijos fondas, DAAD ir tuometinė Vakarų Berlyno Valstybinė rūmų ir sodų administracija.

Ant obelisko keturiose pusėse užrašyta frazė:„11 March – This Could Be a Day of Historical Importance“ („Kovo 11-oji – tai galėtų būti istorinės reikšmės diena“). Tekstas iškaltas prancūzų, anglų, vokiečių ir bosnių kalbomis.

Po 11 metų, 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ši diena iš tiesų tapo istorinės reikšmės data.

Apie menininką

Braco Dimitrijević gimė 1948 m. birželio 18 d. Sarajeve. Jo tėvas buvo garsus Jugoslavijos dailininkas modernistas Vojo Dimitrijević. Piešti Braco pradėjo būdamas penkerių. Pirmuosius konceptualiuosius kūrinius sukūrė 1963 m. Studijavo Zagrebo dailės akademijoje, kurią baigė 1971 m., o vėliau tęsė mokslus Saint Martin's School of Art Londone (1971–1973 m.).

Nuo 1970-ųjų dalyvavo tarptautinėse parodose. Jo kūriniai yra Tate galerijos, MoMA (Modernaus meno muziejaus Niujorke) ir Pompidou centro kolekcijose.

1970-aisiais Dimitrijević išgarsėjo savo serija „Atsitiktiniai praeiviai“. Šiame kūrinyje jis eksponavo didelio formato fotografinius atsitiktinių žmonių portretus, kuriuos kabino ant pastatų ar reklaminių stendų įvairiuose Europos ir Amerikos miestuose.

1980-aisiais jis pradėjo kurti kūrinius, kuriuose derino gyvūnus ir meno kūrinius. 1998 m. surengė parodą Paryžiaus zoologijos sode, kurią aplankė daugiau nei milijonas žmonių.

Jo „Triptychos Post Historicus“ instaliacijos jungia senųjų ir moderniųjų meistrų paveikslus su kasdieniais objektais bei vaisiais ar daržovėmis. Egzistuoja daugiau nei 500 tokių instaliacijų. Kontroversija kilo, kai vienas Tate galerijos lankytojas pastebėjo, kad instaliacijose naudojamos ne kopijos, o originalūs paveikslai.