Nuo kertinio akmens padėjimo praėjo 20 metų

Sekmadienį, rugpjūčio 24 d. Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčioje vyko didžiulės iškilmės. Praėjo 20 metų, kai buvo padėtas kertinis bažnyčios akmuo. 2009 metais prieš pat Kalėdas, Kūčių vakarą ji buvo baigta statyti ir atvėrė duris tikintiesiems.

20-mečio kertinio akmens padėjimo ir Kristijono Donelaičio vardo bažnyčiai suteikimo proga vyko šventinės Mišios, atvyko svečiai iš Vokietijos, aplinkinių parapijų, lankėsi miesto vadovai, susirinkusiems koncertavo choras iš Kauno „Acusto” ir jurbarkiečių parapijos jaunimo ansamblis.

Jurbarko evangelikų liuteronų bažnyčia sunyko pokario metais. 1952 m. ji buvo uždaryta, išplėštas bažnyčios ir parapijos turtas. Bažnyčios pastatas paverstas sandėliu, o vėliau perstatytas į gyvenamąjį namą. Bažnyčioje buvo seni unikalūs švediški vargonai, puikus, gražiai skambantis varpas. Visa tai buvo išardyta, išmėtyta, sudaužyta.

1989 m. pradžioje vėl ėmė burtis Jurbarko evangelikai liuteronai. Parapijos pirmininko Jono Maksvyčio pastangomis buvo įregistruota Jurbarko evangelikų liuteronų parapija. 1989 m. lapkričio mėn. privačiame M. Lendraitytės bute įvyko pirmosios pamaldos. Tą dieną buvo išrinkta nauja parapijos taryba ir parašytas raštas rajono vadovybei, kuriame prašyta grąžinti maldos namus.

Maldos namai buvo grąžinti tik 1991 m. pabaigoje - atgautas klebonijos pastatas. 1992 m. vasario 16 dieną įvyko pirmosios pamaldos šiose klebonijos patalpose, kurias laikė kun. Jonas Okas. Žmonių susirinko tiek daug, kad daugeliui iš jų teko stovėti koridoriuose ir kieme. Ir kitose pamaldose tikintieji netilpdavo salėje.

Vėliau  rajono vadovybė grąžino parapijai visus buvusius pastatus, perstatytą gyvenamąjį namą, išskyrus bažnyčią.

Po ilgų svarstymų parapija nusprendė, kad Jurbarke reikia statyti naują evangelikų liuteronų bažnyčią. Iš karto apie 20 šeimų aukojo stambias pinigų sumas jos statybai. Taip prasidėjo naujos evangelikų bažnyčios projektavimo ir statybos darbai, kurie dėl finansinių sunkumų užtruko iki pat 2009-ųjų pabaigos.