Nori pagerbti partizanus? Ieškok kalavijo

Primins apie brangiai sumokėtą kainą už laisvę. Padės pažinti Lietuvos laisvės kovų istoriją bei suprasti patį lietuvį. Toks yra kaimyniniame Raseinių rajone, Kryžkalnyje, stūksantis  Memorialas žuvusiems Lietuvos partizanams ir ryšininkams. Nepastebėti jo neįmanoma – autostradoje, pusiaukelėje taro Kauno ir Klaipėdos, ant aukšto kalno iš tolo šviečia didžiulis, 25 metrų aukščio, kalavijas, kviečiantis užsukti ir pažvelgti į jį iš arčiau.

Nors Memorialas atidengtas lygiai prieš penkerius metus – 2020 m. rugsėjo 20 d., jis vis dar nepakankamai žinomas.

Paminklą sudaro kalavijo formos obeliskas, atminimo siena su daugiau nei 11 tūkst. žuvusių partizanų pavardžių, išpjautų Vyčio kryžiaus formos plieninėse stelose, ir didžiulė aikštė su nežinomo partizano kapu ir plevėsuojančiomis Lietuvos trispalve, Ukrainos ir NATO vėliavomis. Dalis stelų perrištos trispalvėmis juostelėmis. Ant kiekvienos – po 16 pavardžių. Užrašus „Nežinomas partizanas“  ant dalies stelų ilgainiui pakeis konkretūs vardai ir pavardės (iš viso planuojama įamžinti 20 tūkst.). Atminimo siena įspūdinga –  tarsi milžino kalavijo perkirsta kalva, dar įspūdingiau atrodanti sutemus, kai apšviečiama raudona šviesa. Tiesa, norint tai pamatyti, reikia užlipti ant kalno – nuo kelio matyti tik didelis kalavijas, tarsi įsmeigtas į žalius laukus ir pievas.

Garantuojame, kad prie tos sienos užtruksite, bandydami surasti žinomus savo krašto partizanus.

Paskambinti 7 varpais

Užkopus į viršų akį traukia ir baltumu spindinti koplyčia, skirta  Kęstučio apygardos partizanams. 2018 metais pastatyta 15 m aukščio koplyčia su 19 m aukščio kryžiumi simbolizuoja tikėjimą ir pagarbą žuvusiems už Lietuvos laisvę. Šalia jos – plokštės su lentelėmis, ant kurių įrašyti 1137 Kęstučio apygardos partizanų vardai, pavardės ir slapyvardžiai. Koplyčios akcentas – skulptoriaus A. Kmieliausko sukurta kunigo A. Svarinsko skulptūra, ant sienų – partizanų šūkis, partizaniškoji malda bei „Tautiška giesmė“.

Kiekvienas lankytojas gali paskambinti čia esančiais septyniais varpais – tereikia patraukti virveles.

Užsukti į Memorialą verta ir norintiems pasivaikščioti bei pasigėrėti gražiais apylinkių vaizdais –lankytojams pritaikyta didžiulė, per 5 ha, vaizdinga teritorija, kurioje yra įvairiausių istoriją menančių objektų ir statinių: nuo informacinių stendų iki monumentų. Prie laiptų, vedančių į memorialą, esantis statinys kol kas tuščias, bet ateityje čia planuojama įrengti Lietuvos partizanų istorijos informacinį paviljoną-muziejų.

Ir mokiniui, ir užsieniečiui

Geresnę vietą istorijos pamokoms, skirtoms Lietuvos laisvės kovoms, sunku ir įsivaizduoti – čia pati tinkamiausia vieta pasakoti apie 10 Lietuvos laisvės kovų partizanų apygardų, apie Kęstučio apygardą, kuriai priklausė Jurbarko krašto partizanai, stelose paieškoti savo krašto partizanų pavardžių.

Norint rasti partizano vardą Memorialo atminimo sienoje, tereikia užsukti į interneto svetainę partizanumemorialas.lt, kurioje įrašius vardą ir pavardę bus nurodyta konkreti vieta.

 pie Lietuvos laisvės kovų istoriją gali pasiskaityti ir svečiai iš užsienio – stenduose yra informacija ir anglų kalba.

Primename, kad partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime, kaip pogrindžio organizacijų nariai ir rėmėjai, dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Apie Memorialą

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis.

Statybos darbus pagal Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pateiktą idėjos projektą, kuriam pritarė absoliuti dauguma Lietuvos patriotinių organizacijų, 2019–2020 m. organizavo Raseinių rajono savivaldybė, o statybą finansiškai parėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, privačios įmonės ir piliečiai. Šio paminklo statybai Vyriausybė skyrė 505 tūkst. Eur, dar beveik 30 tūkst. Eur skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kad šis sudarytų išsamų elektroninį istorinių archyvinių duomenų apie žuvusius, mirusius tremtyje bei kalinimo vietose Lietuvos partizanus žinyną. Juo remiantis parengtas memoriale įamžinamų Lietuvos partizanų sąrašas.

Daugiau informacijos galima rasti internete adresu partizanumemorialas.lt