Nepaprasta skulptūrų istorija, arba kodėl į V. Grybo muziejų renkasi... pegasai

Į Jurbarko V. Grybo memorialinį muziejų renkasi pegasai. Įvairiose muziejaus erdvėse jau įsikūrė daugiau nei 10 sparnuotų žirgų - nuo veltinių iki miniatiūrinių bronzinių. Pirmuosius pegasus, atsiliepdami į muziejaus šeimininkės Rasos Grybaitės kvietimą, sukūrė vietiniai tautodailininkai, kūrėjai – Juozas Videika, Gabija Viduolytė, Alma Busch. Ilgainiui prisijungė ir kiti menininkai iš visos Lietuvos - Arvydas Ališanka, Kęstutis Dovydaitis, Gintautas Jonkus, Asta Vasiliauskaitė, Vilmanta Šulskienė bei iš menininkas iš Latvijos Egons Perševics. Sparnuotų žirgų bus laukiama iki pat spalio 3 dienos, skulptoriaus gimtadienio. Paroda „Pegasai“ įprasmins jubiliejinius skulptoriaus 130-uosius gimimo metus. Kodėl būtent sparnuoti žirgai? Ne tik todėl, kad jie yra poetinio įkvėpimo simbolis. Ši paroda primins liūdną istoriją, kuri nutiko patiems V. Grybo kurtiems pegasams. Jie buvo sudaužyti, išmesti ir išliko tik nuotraukose.

Šiais metais minint 130-ąsias V. Grybo gimimo metines, muziejaus vedėja, skulptoriaus anūkė Rasa Grybaitė, išplatino viešą kreipimąsi į šalies dailininkus, skulptorius ir, apskritai, kūrėjus. Tame laiške skelbiama, kad skulptoriaus V. Grybo memorialinis muziejus šiais metais įvairiais renginiais, projektais ir parodomis prisimena ir pamini žymų lietuvių skulptorių, paminklų kūrėją V. Grybą, kuriam šiais metais sukanka 130 metų. Viena jubiliejinių metų parodų temų „Pegasai“. Kviečiami dailininkai, skulptoriai sudalyvauti šioje muziejaus organizuojamoje parodoje, kuri prasidėjusi gegužės 18 dieną vos su keliais eksponatais, po truputį įgauna pagreitį ir iki pat spalio 3 dienos bus nuolat pildoma, kintanti, „judanti“ įvairiose muziejaus erdvėse. Paroda veiks iki pat metų pabaigos.

Muziejus valdo tris pastatus: V. Grybo buvusį gyvenamąjį namą, jo skulptūros dirbtuves ir gipso liejimo dirbtuves. Šiuo metu visur veikia ekspozicijos ir edukacinės erdvės. Šių nuolatinių ekspozicijų salėse, šalia V. Grybo darbų, jo kolekcijų sukurti pegasai ir bus eksponuojami.

Likimo simbolis

Kodėl būtent pegasas, klausia laiške R. Grybaitė ir tuoj pat pati papasakoja liūdną istoriją, užkoduotą šiose sparnuotuose būtybėse. V. Grybas, bebaigdamas studijuoti Kauno meno mokykloje, 1925 metais, sukūrė dvi dideles pegasų skulptūras, kurias buvo numatęs pastatyti meno mokyklos teritorijoje kaip menininkų, kūrėjų įkvėpimo ir laisvės simbolį. Tačiau gavęs stipendiją mokslams užsienyje, Paryžiuje, jis savo skulptūras išliejo iš gipso ir pažadėjo, kad kai grįš iš užsienio, pegasus sukurs iš tvarios medžiagos. Po trejų metų studijų Paryžiuje, grįžęs į Lietuvą, jis savo skulptūrų neberado. Vos jam išvykus, abu pegasai buvo sudaužyti ir išmesti lauk. Taip darbininkams pasielgti liepė tuometinis Kauno meno mokyklos direktorius Kajetonas Sklėrius. Kaip savo viešame laiške rašo R. Grybaitė, V. Grybo pegasų istorija yra tapusi savotišku šio menininko likimo simboliu. Kaip ir jo skulptūros, taip ir jis pats likimo buvo tragiškai pražudytas. Skulptorius kartu su kitais 32 jurbarkiečiais, daugiausiai žydų tautybės žmonėmis, 1941 metų liepos 3 dieną buvo nacių nužudytas per masines žudynes.

Pegasų priešistorė

R.Grybaitė „Mūsų laikui“ atskleidė daugiau detalių, kaip ir kodėl buvo sudaužyti pegasai, kaip jautėsi pats skulptorius ir ar buvo nubaustas kaltininkas. K. Sklėriaus vadovaujamoje skulptūros studijoje mokiniai gaudavo atlikti vieną užduotį per pusmetį. Nebuvo skiriama dėmesio kompozicijoms, tik modelio lipdymui. Tokie reikalavimai netenkino smalsaus ir kūrybinio darbo trokštančio V. Grybo vidinių poreikių. Jis 1924 metais sugalvojo sukurti dekoratyvines vazas ir pelėdas, kuriomis norėjo papuošti meno mokyklos teritoriją. Buvo išlietos keturios dekoratyvinės vazos – viena pastatyta Vytauto kalne, kita – skvere prie soboro, o dar dvi pastatytos ant mokyklos tvoros vartų, suteikdamos jiems iškilmingumo. Pelėdos, simbolizuojančios nenutrūkstamą išminties procesą, buvo sutupdytos ant tvoros stulpų.

Už šį darbą mokyklos direktorius Justinas Vienožinskis suteikė V. Grybui kambarį mokyklos patalpose ir trims mėnesiams nemokamus pietus. 1925 metais Kauno meno mokyklos kieme pastačius M. K. Čiurlionio galeriją, V. Grybui ir Robertui Antiniui buvo patikėtas šio pastato portalo dekoratyvinis papuošimas. Tais pačiais 1925 metais V. Grybas sukuria „Pegasų“ skulptūras, kurias buvo numatęs pastatyti Kauno valstybės teatro sode. Pegasus išliejo iš gipso, o iš cemento nespėjo, nes turėjo vykti į Paryžių. Išvykus skulptoriui į Paryžių, pegaso skulptūros buvo sudaužytos. Skelbiama, kad nuriedėjusią vieną sparnuoto žirgo galvą už 10 litų nusipirko Adomas Galdikas, vienas iš mokyklos pedagogų.

Trukdė automobiliui pastatyti

Kai žinia apie sudaužytus pegasus pasiekė V. Grybą, jis buvo apstulbęs dėl tokio barbariško Kauno meno mokyklos vadovo K. Sklėriaus elgesio. V. Grybas 1929 metais vasario 21 d. rašė Ministrui Pirmininkui raštą. „Darbų užbaigimą buvo nutarta atidėti iki mano sugrįžimo iš užsienio. Jie buvo padėti į Meno mokyklos sandėliuką. Dabar sužinojau, kad direktorius K. Sklėrius jas sunaikino ir gipso gabalus šalin išgabeno. Galėjo man atiduoti. Atsižadėjęs piniginio atlyginimo dirbau tuos darbus visus metus. Tai giliai žeidžia mano širdį”, – rašė skulptorius.

Švietimo ministras aukštesniųjų mokyklų inspektoriui S. Kairiūkščiui pavedė viską išsiaiškinti. Meno mokyklos tvirtinimu, skulptūros buvo meniškos ir visiškai sveikos, gerai padarytos. Tik K. Sklėriui prireikė sandėlio nuosavam automobiliui pastatyti. Gavus surinktą medžiagą, meno mokyklos mokytojų liudijimus, buvo prieita prie išvadų, kurios pateiktos Ministrui Pirmininkui. Išvados buvo tokios. Pirma, „Pegasai“ iš tikrųjų buvo dailės kūrinys; antra, tai nebuvo V. Grybo nuosavybė, nes padaryta iš Meno mokyklos medžiagos; trečia, iš tiesų nėra aišku, ar „Pegasų“ medžiaga buvo sugedusi; ketvirta, K. Sklėrius sunaikino skulptūras, neatsiklausęs Švietimo ministerijos ir negavęs jos sutikimo, o tai privalėjo padaryti.

K. Sklėrius buvo pripažintas neteisus, tačiau nenubaustas. Skelbiama, kad jis net negavo papeikimo, o visus mokytojus, pareiškusius savo nuomonę ministerijai, laikė asmeniniais priešais ir kiekviena proga stengėsi juos pažeminti. R. Grybaitė pabrėžia, kad šie faktai išlikę ir saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve. Iš Kauno meno mokyklos laikų išliko tik keli autoriniai V. Grybo darbai – pelėdos ir dekoratyvinės vazos ant meno mokyklos tvoros vartų. Taip pat dekoratyviniais reljefais papuoštas M. K. Čiurlionio galerijos pastato fasadas. Apie V. Grybo pegasą primena tik išlikusios nuotraukos.

Įdomu

Pegasas – (lot. Pegasus, gr. Pegasos): . graikų mitologijoje – sparnuotas Dzeuso žirgas, atsiradęs iš Medūzos kraujo, jos galvą nukirtus Persėjui; Pegasas kanopos smūgiu Helikono kalne išskėlęs Hipokrenės (žirgo) šaltinį, kurio vanduo teikęs įkvėpimą poetams. Pegasas laikomas poetinio įkvėpimo simboliu.