Naujųjų sutikimas buvo neįsivaizduojamas be legendinio restorano „Nemuno“

Ne tik dideji Lietuvos miestai turėjo ar tebeturi ypatingos auros kupinus, būrius žmonių tarsi magnetas pritraukiančius restoranus ar kavines. Jurbarke nuo 1972-ųjų duris atvėręs restoranas „Nemunas“ buvo tikrai toks. Su muzikiniais ir teminiais vakarais, šokiais, skaniu maistu, itin aukšto lygio aptarnavimu, skoninga, išpuoselėta aplinka – ši įstaiga nuo pat jos atidarymo keletą dešimtmečių buvo pagrindinė jurbarkiečių kultūringo laisvalaikio praleidimo vieta. Ir dabar traukianti ne vieną skaniai papietauti, pasėdėti prie vyno taurės ar kavos puodelio.

Tai paliudyti gali ne vienas, o ypač įdomu, kai apie tai pasakoja ten dirbę žmonės, stovėję prie pat ištakų. Apie „Nemuną“, daugiausia apie praeitį, kalbamės su gerai žinomomis moterimis, savivaldybės tarybos narėmis Gene Gudaitiene ir Zita Sorokiene, kuri taip pat yra Lietuvos smulkiųjų verslininkų asociacijos pirmininkė.

Smagios šventės ir gero maisto tradicijos

„Pastatas prieš beveik 50 metų iškilo buvusios mokytojų Šaulių sodybos vietoje. Tai buvo, galima sakyti, pats miesto centras. Kai aš 1975 metais, baigusituometinį Kauno politechnikos institutą ir įgijusi visuomeninio maitinimo organizavimo ir technologijos specialybę atvykau pagal paskyrimą dirbti į Jurbarką, „Nemune“ buvo pati darbo pradžia. Restoranas, kaip ir kitos maitinimo įstaigos, priklausė Jurbarko raikoopsąjungos visuomeninio maitinimo įstaigų ūkiskaitiniam susivienijimui. Mane iš pradžių paskyrė dirbti gamybos technologe, vėliau susivienijimo direktoriaus pavaduotoja, o direktoriumi dirbo šviesaus atminimo Vladas Kavaliauskas“, – prisimena pirmoji pašnekovė G. Gudaitienė. Ji pasakoja, kad pastato pirmame aukšte buvo įsikūrusi valgykla, antrame – restoranas, o rūsyje – didžiulis sandėlis, iš kurio maisto produktai keliaudavo po visą rajoną: kolūkių, mokyklų, pramonės įmonių valgyklas, šašlykinę, kitas Jurbarko rajone veikusias kavines. Pastatas turėjo savo katilinę. Čia pat, antrame aukšte, veikė nedidelis konditerijos cechas, aprūpinęs ir restoraną, ir valgyklą skanumynais.

Restorano „Nemunas“ kolektyvas ant stogo apie 1974 metus.

Restorano „Nemunas“ baras buvo prie virtuvės, ten paprastai klientai nepatekdavo. Dešinėje barmene-padavėja dirbusi Zita Sorokienė.

Daugiau nuotraukų ir visą straipsnį rasite naujausiame „Mūsų laikas“ numeryje.

Daugiau: Restaurant in Alanya