Naujojoje bibliotekoje - V. Mykolaičio Putino 120-mečiui skirtas renginys

Kovo 15 d. 16 val.  naujojoje Jurbarko viešojoje bibliotekoje, Vilniaus g. 4, vyks Antano Giedraičio Giedriaus gimnazijos moksleivių programa „Yra nematoma jungtis tarp mūs visų širdžių", skirta poeto Vinco Mykolaičio Putino 120-osioms gimimo metinėms. Ta pačia proga viešojoje bibliotekoje, pirmojo aukšto hole, veikia literatūros paroda „Vincas Mykolaitis Putinas: „Nenoriu išnykti iš savo šviesiosios būties“ (120-osioms gimimo metinėms).

Lietuvos literatūrinė visuomenė šiais metais pažymi Vinco Mykolaičio-Putino – poeto, prozininko, dramaturgo, literatūros tyrėjo, vieno iškiliausių XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūros veikėjų 120-ąsias gimimo metines.

Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893 m. sausio 6 d. Pilotiškių kaime, Marijampolės apskrityje, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigęs 4 klases, 1909 m. V. Mykolaitis-Putinas įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1911m. Putino slapyvardžiu išspausdino pirmąjį eilėraštį „Šaltinyje“. Vėliau eilėraščius spausdino „Šaltinyje“, „Ateityje“, „Draugijoje“. Nors baigdamas kunigų seminariją V. Mykolaitis-Putinas suabejojo dėl kunigo pašaukimo, bet vis dėlto 1915 m. buvo įšventintas kunigu. Pastoracinio darbo nedirbo ir 1915-1917 m. toliau mokėsi Petrapilio dvasinėje akademijoje. Čia artimai susipažino su J. Baltrušaičio rusiška lyrika, domėjosi rusų simbolistų poezija, rašė eilėraščius „Ateities Spinduliams“ ir „Lietuvių balsui“. 1917 m. Petrapilyje pasirodė pirmasis V.Mykolaičio-Putino lyrikos rinkinys „Raudoni Žiedai“ ir poema „Kunigaikštis Žvainys“. V.Mykolaitis-Putinas gavo stipendiją mokslams tęsti Vakarų Europoje.

1918 m. jis išvyko į Šveicariją. 1918-1922 m. Friburgo universitete studijavo filosofiją, filosofijos ir meno istoriją, literatūrą. Universitete V. Mykolaitis-Putinas subrendo kūrybiškai: parašė apsakymų, dramą, nemažai poezijos. 1922 m. apgynė disertaciją apie V. Solovjovo estetiką. Gavęs filosofijos daktaro laipsnį, 1922-1923 m. ruošėsi profesūrai Miuncheno universitete studijuodamas literatūros bei meno problemas.
1923-1929 m. V.Mykolaitis-Putinas dėstė Lietuvos universitete naująją lietuvių literatūrą, visuotinės literatūros įvadą ir estetiką. 1924-1932m. redagavo „Židinį“, 1925 m. buvo Lietuvių meno kūrėjų draugijos sekretoriumi, padėjo įsteigti studentų ateitininkų meno draugiją „Šatrija“, parašė dramų, išleido poezijos rinkinį „Tarp dviejų aušrų“ (1927). 1931 m. V.Mykolaitis-Putinas išvyko atostogauti į Nicą (Prancūzija), kur parašė svarbiausio savo kūrinio – romano „Altorių šešėly“ I ir II dalį (III dalis išleista 1933m.).

1935 m. oficialiai atsisakęs kunigystės, V. Mykolaitis-Putinas neperėjo į krikščionybės priešų eiles, liko tikintis. 1936 m. išleido eilėraščių rinkinį „Keliai ir kryžkelės“, po to poezijos kurį laiką nerašė, bet paskelbė mokslinių darbų, prozos kūrinių.
1933 – 1937 m. V. Mykolaitis-Putinas buvo Lietuvių rašytojų draugijos pirmininkas, 1940- 1954m. Vilniaus universiteto profesorius,

1945-1946m. Lietuvos Mokslų Akademijos Lietuvių literatūros instituto direktorius. 1956 m. išleido rinkinį „Poezija“.

Mirė 1967 m. birželio 7 d. Kačerginėje, prie Kauno. Palaidotas Vilniuje.

Tai vienas ryškiausių simbolistinės poezijos atstovų, jo plunksnai priklauso ir pirmas meniškai brandus psichologinis romanas „Altorių šešėly“. Nagrinėjo kūrybinės laisvės, asmens gyvenimo kelio laisvo pasirinkimo problemas, pasižymėjo stiliaus savitumu.