Nauja tradicija - saviveiklininkų dovana parapijiečiams (video)

   
☰Straipsnis  1 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

„Šiandien atsiranda nauja tradicija, kada po Šv.Roko atlaidų visi nesiskirsto namo, o renkasi klausyti koncerto, pabūti kartu, pabendrauti. Manau, kad tai tikrai taps tradicija, šis koncertas kitais metais bus dar ilgesnis, dar gražesnis, daugiau žiūrovų“, - sekmadienį po Šv. Roko atlaidų aikštėje prie bažnyčios susirinkusiems kalbėjo Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius, kuris už šią naują tradiciją dėkojo koncerto sumanytojui Adolfui Lapei. Kauno gatvėje esančioje aikštėje pirmą kartą organizuotas koncertas, skirtas Šv.Roko atlaidams. Susirinkusiems koncertavo A.Lapės vadovaujami kolektyvai „Bišpilis“ ir „Šilas“ bei D.Lapėnienės kolektyvas „Bildukai“. Renginį vedė pats A.Lapė, kuris dėkojo susirinkusiems ir skyrė koncertą tiems, kurie pagerbė Šv.Roką apsilankydami atlaiduose.

 

Šventasis Rokas (lot. Rochus) prancūzų kilmės šventasis, gyvenęs XIII-XIV a. (g. apie 1295 – 1327 m. rugpjūčio 16 d. pagal kitus šaltinius g. apie 1348 m. - 1376/1379 m. rugpjūčio 15-16 d.) – katalikų šventasis. Rugpjūčio 16 dieną senoliai švęsdavo pjūties pabaigą. Vėliau ši šventė sutapatinta su Roko varduvėmis. Jis išdalijo savo turtus vargšams, o pats tapo piligrimu ir visą gyvenimą slaugė ligonius, sergančius maru, cholera ir odos ligomis. Remiantis legendomis tikima, kad pats Rokas sirgo maru, bet turėjo stebuklingą galią gydyti žmones ir išsigydė pats. Šv. Rokas gydydamas žmones daug keliavo, buvo apkaltintas šnipinėjimu uždarytas į kalėjimą, kur mirė. Šv. Roko kultas labiausiai paplito XIV a. Jis buvo populiarus ir vėliau, ypač siaučiant maro epidemijoms. Lietuvių senojoje skulptūroje šv. Rokas dažniausiai vaizduojamas kaip nusilpęs ar pavargęs keliautojas – su piligrimo atributais lazda ir kelionmaišiu, permestu per petį. Šalia jo kartais stovi legendinis Gotardo šuo, savo nasruose laikantis duonos kepalą. Taip pat šv. Rokas dažnai vaizduojamas, kaip sergantysis maru ar rodantis koją su juoda dėme virš kelio (maro požymis). Tikima, kad Rokas turėjęs šunį, kuris jį nusilpusį pamaitino ir taip išgelbėjo nuo bado. Šv. Rokas laikomas ligonių, ypač sergančių maru, globėju. Šv. Rokas kartais grupuojamas su Šv. Sebastijonu, taip pat sergančiu maru. (piligrimai.lt inf.)

Plačiau apie koncertą - "Mūsų laike".

Video: Atėjo paklausyti koncerto po atlaidų

Video: Mero kalba koncerte po atlaidų

Rekomenduojami video:
☰Straipsnis  1 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją

Veliuonos krašto rašytojas Gasparas Aleksa – tarp pretendentų į Nacionalinę kultūros ir meno premiją  0

Širšuolas greitai iškeliaus nebūtin

Selemonas Paltanavičius. Vasaros vaikų išlydėjimas  0

Paryžiaus Šv. Severino (Saint-Séverin) bažnyčios vitražas

Socialinis darbas: ir pavalgydinti, ir pamokyti, ir paguosti  0

Lygiažvynis žaltys

Herpetologas: Lietuvoje turime dar vieną nuodingą gyvatę, tačiau bijoti nėra ko  0

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)

Pasivaikščiojimas ant Seredžiaus piliakalnio: nuo Palemono iki Atgimimo (NUOTRAUKOS)  0

Šios vasaros stirniukas

S. Paltanavičiius: rugsėjis dar nešaukia į rudenį  0

Miške galima rasti ne tik baravykų

Miške galima rasti ne tik baravykų  0

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?

Iškilių kraštiečių paieškos. Kieno jubiliejus minėsime 2027-aisiais?  0

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę

„Didžioji jos meilė buvo partizanai“. Apie partizanę medicinos seserį Mariją Žiliūtę  0

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė

Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė – Šilinė  0

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu

Raudonasis auksabaravykis – svetimžemis grybas tampantis savu  0

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų

Šventiniame plenere – didelis būrys dailės mylėtojų  0

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta

Į „pasaulio sėklų bunkerį“ Svalbarde iškeliauja Lietuvos sėklų siunta  0

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)

X-asis folkloro festivalis „Ant vandens“ – kanklių tradicijai puoselėti (NUOTRAUKOS)  0

Perkūno oželis

Selemonas Paltanavičius. Kitokia tilvikų vasara  0

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais

„Šviesos pėdas“ – Kidulių dvaro išskirtinumui ir ryšiui su protėviais  0

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)

Pilies poezijos festivalyje susitiko praeitis ir šiandiena (NUOTRAUKOS)  0

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis

Panemunės pilyje - pirmasis pilies poezijos festivalis  0

Kai į kelią išeina vaikai

Kai į kelią išeina vaikai  0

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais

„Jada“ galia – kai klausytojai tampa muzikantais  0

Veliuonos dvaras

Atvėrusių erdves dvarų spindesys ir skurdas (NUOTRAUKOS)  0

Nežinomų autorių vaikų portretai

Maži suaugusieji: ką senieji vaikų portretai atskleidžia apie vaikystę  3

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis

Jurbarko apylinkėse pastebėtas ypatingos formos debesis  1

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena

Prancūzijos nacionalinė šventė – Bastilijos paėmimo diena  0

Mūsų partneriai