Namai sugrįžtantiems paukščiams: ką reikia žinoti apie inkilus

Straipsnis  0 komentarų
AŠrifto dydis+- Spausdinti

 

Artėjant pavasariui vis daugiau žmonių kelia inkilus, siekdami padėti paukščiams saugiai perėti ir auginti jauniklius. Inkilų kėlimas yra svarbi ir prasminga iniciatyva, tačiau tam, kad paukščiai juose apsigyventų, būtina parinkti tinkamą inkilo tipą, teigia Valstybinių miškų urėdijos miškininkai.

Dažniausiai keliami uždarieji, turintys apvalią angą-landą, inkilai. Tokie inkilai skirti paukščiams, kurie peri drevėse, todėl jiems svarbu, kad lizdas būtų uždaras ir apsaugotas nuo vėjo bei lietaus.

Uždaruose inkiluose dažniausiai apsigyvena zylės, musinukės, žvirbliai, bukučiai ir varnėnai. Pagrindinis šių inkilų skirtumas – landos dydis. Jei landa per maža, paukštis negalės patekti į vidų, o jei per didelė – inkile gali apsigyventi nepageidaujamos rūšys ar net plėšrūnai.

Maždaug 28 mm skersmens anga labiausiai tinka mėlynosioms zylėms, 32 mm – didžiosioms zylėms ir musinukėms. Žvirbliams reikalinga apie 35 mm, o varnėnams – maždaug 45 mm skersmens landa.

Tokie inkilai dažniausiai kabinami soduose, parkuose ir miškuose 2–4 m aukštyje.

 

Pusiau atviri inkilai

Ne visi paukščiai renkasi uždarus inkilus. Kai kurios rūšys lizdus krauna pusiau atvirose vietose: pastogėse, nišose, po stogais ar tarp šakų. Jiems skirti pusiau atviri inkilai. Tai dėžutės tipo konstrukcijos, kurių priekinė sienelė nėra visiškai uždara – paliekama didesnė anga arba tik dalis sienelės.

Tokiuose inkiluose gali apsigyventi raudonuodegės, liepsnelės, pilkosios musinukės ar kielės. Šios rūšys mažiau linkusios rinktis visiškai uždaras lizdavietes, todėl pusiau atvira konstrukcija joms yra tinkamesnė.

Vis dėlto pusiau atviri inkilai yra mažiau apsaugoti nuo plėšrūnų, todėl juos būtina kabinti ramiose vietose, kur nėra lengvos prieigos katėms ar kiaunėms. Dažniausiai jie tvirtinami prie pastatų sienų, po stogeliu ar kitose nuo lietaus apsaugotose vietose.

 

Dideli inkilai pelėdoms ir plėšriesiems paukščiams

Kai kurios paukščių rūšys yra didesnės, todėl joms reikia erdvesnių lizdaviečių. Pelėdos ir kai kurie plėšrieji paukščiai taip pat gali naudotis inkilais.

Pelėdoms skirti inkilai yra dideli ir tvirti, gaminami iš storų lentų ar rąstų. Jie kabinami aukščiau nei įprasti inkilai – paprastai 4–8 m aukštyje, miško pakraščiuose ar kitose ramiose vietose. Tokiuose inkiluose gali apsigyventi naminės pelėdos, lututės ir kitos panašios rūšys.

Šiuos inkilus pagaminti ir iškelti sudėtingiau nei įprastus, nes jie turi būti didesni, tvirtesni ir kabinami aukščiau. Tačiau pastangos atsiperka – pelėdos atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, padėdamos reguliuoti graužikų populiaciją.

 

Kolonijiniai inkilai

Kolonijiniai inkilai skirti paukščiams, kurie peri grupėmis, arti vieni kitų. Tokie inkilai primena daugiabutį, kuriame įrengti keli lizdų skyriai su atskiromis angomis. Kiekviena pora turi savo lizdavietę, tačiau visi gyvena vienoje konstrukcijoje.

Kolonijiniai inkilai dažniausiai tinka žvirbliams, taip pat kai kurioms kregždžių rūšims, kurioms įrengiami specialūs lizdų moduliai. Jie veiksmingiausi ten, kur jau gyvena atitinkamų rūšių paukščiai. Kartais kolonijiniai inkilai užimami ne iš karto, o tik po metų ar dvejų.

Dažniausiai jie kabinami ant pastatų sienų ar didesnių medžių kelių metrų aukštyje.

 

Šikšnosparniams

Pavasarį šikšnosparniai, pabudę iš žiemos miego, ieško ramių, šiltų ir sausų slėptuvių. Vasarą tokiomis slėptuvėmis gali tapti specialūs inkilai, kuriuose jie ilsisi ir augina jauniklius.

Miškininkai primena, kad šikšnosparnių inkilai skiriasi nuo paukščių inkilų. Patekimo anga turi būti siaura ir pailga – dažniausiai 1,5–2 cm pločio plyšys inkilo apačioje arba priekinėje dalyje. Tokia anga padeda apsaugoti nuo plėšrūnų ir skersvėjų bei palaikyti stabilesnę temperatūrą inkilo viduje.

Šiuos inkilus rekomenduojama kabinti 3–5 m aukštyje, ramioje, nuo vėjo apsaugotoje vietoje, atsuktoje į pietus ar pietryčius.

 

Tinkamas inkilas – didelė pagalba vasarojantiems paukščiams

Miškininkai ragina gyventojus inkilus kelti atsakingai ir domėtis, kokioms rūšims jie skirti. Tinkamai sukaltas inkilas gali tapti saugiais namais ne vienai paukščių kartai.

Inkilus rekomenduojama kabinti kelių metrų aukštyje, stabiliai pritvirtinti, o angą nukreipti į rytus arba pietryčius, kad būtų išvengta stiprių vėjų ir perkaitimo. Inkilų gamybai patariama naudoti natūralią medieną. Reikėtų vengti plastiko ar metalo, kurie gali perkaisti. Vidaus paviršių reikėtų palikti šiurkštų, kad jaunikliai galėtų lengvai išlipti. Nerekomenduojama naudoti cheminių impregnantų ar stiprių dažų.

Inkilai turėtų būti reguliariai prižiūrimi – geriausia juos išvalyti rudenį arba ankstyvą pavasarį.

Rekomenduojami video:
Straipsnis  0 komentarų

Naujienos iš interneto

Rekomenduojame perskaityti

Karo liudijimai. Tetiana ir Julia

Karo liudijimai. Tetiana ir Julia  0

Lesykla reikalinga net ir  per atlydį

Lesykla reikalinga net ir per atlydį  0

Išrinkti Metų žodis ir Metų posakis

Išrinkti Metų žodis ir Metų posakis  0

Jurbarko krašto muziejuje atidarytos dvi parodos - tautodailininkų darbų ir unikalaus eksponato (nuotraukos)

Jurbarko krašto muziejuje atidarytos dvi parodos - tautodailininkų darbų ir unikalaus eksponato (nuotraukos)  0

Idėjos autorė - J. Brazaitienė prie Z. Juškienės papuošto medžio.

Veliuonos medžiai nušvito laisvės spalvomis  0

Gyvi skaudžios praeities atsiminimai

Gyvi skaudžios praeities atsiminimai  0

Čimčiakas

Kur pradingo žiemos paukščiai?  0

Genys lesykloje

Televizorius už mūsų lango  0

Nijolė Bruder

Nijolei Bruder neįdomūs lengvi keliai  0

Kodėl jurbarkiškiai tėvus ir artimuosius tujina?

Kodėl jurbarkiškiai tėvus ir artimuosius tujina?  2

Andrius Ufartas

Javapjūtės romantiką įžvelgiantis fotografas – Andrius Ufartas iš Kaimelio  0

Jurbarkas – vieta, nuo kurios prasidėjo Lietuvos istorija?

Jurbarkas – vieta, nuo kurios prasidėjo Lietuvos istorija?  0

Stirnos žiemos kailiu

Tamsos metas pavojingas visiems  0

Saugus uostas prieš išplaukiant į gyvenimo vandenyną

Saugus uostas prieš išplaukiant į gyvenimo vandenyną  0

Plokščiai. Vaiguvos upė-gatvė

Plokščių fenomenas  0

Valerija Dakauskienė

Žvilgsnis iš antrojo šimtmečio: kas ateina, tas praeina  0

J. Telišauskienė

Gyvenimas kaip šokis  0

Lapgirių dvaras

Nykstantys Lapgiriai. Vieno dvaro istorija  0

Visai (ne)paprasta voverė

Visai (ne)paprasta voverė  0

Langą į praeitį atveria kraštotyrininkai (NUOTRAUKOS)

Langą į praeitį atveria kraštotyrininkai (NUOTRAUKOS)  0

Naminiai žvirbliai

Paprasta priemonė retam paukščiui  0

Vokietijos ir Lietuvos archeologai tiria Seredžiaus piliakalnį (nuotraukos)

Vokietijos ir Lietuvos archeologai tiria Seredžiaus piliakalnį (nuotraukos)  0

Varna

Tą gali tik varnos  0

Gimtadienis pagal Vincą Grybą: daug skulptūrų, skulptorių ir pokalbių (NUOTRAUKOS)

Gimtadienis pagal Vincą Grybą: daug skulptūrų, skulptorių ir pokalbių (NUOTRAUKOS)  0

Mūsų partneriai