Muziejus sulaukė tokio pripažinimo, kad teks keisti pavadinimą

Justino Stonio senovinės technikos muziejui Smalininkuose praėjusieji metai buvo išskirtiniai. Sulaukė pripažinimo ne tik iš visuomenės, bet ir iš mokslininkų. Gyventojai muziejui padovanojo eksponatų penkis kartus daugiau nei ankstesniais metais. Mokslininkų įvertinimą rodo tas faktas, kad jie būtent J. Stonio muziejų pasirinko eksponuoti naujausius Lietuvos mokslininkų išradimus.

„Praėjusieji metai mums buvo stulbinantys. Nustebome, kaip visi mus pradėjo remti. Jei remia, vadinasi, pripažįsta. Siaubingas pripažinimas“, – džiaugėsi Senovinės technikos muziejaus šeimininkas. To įrodymas –  2014 -iaisiais gyventojai dovanojo eksponatų penkis kartus daugiau nei ankstesniais metais. J. Stonys džiaugiasi, kad dovanoja ne tik vietiniai, gyventojai iš viso Jurbarko rajono, bet ir iš visos Lietuvos. Muziejus gavo tiek dovanų ir pagalbos, kad muziejau šeimininkas panoro praėjusius metus palydėti ir naujuosius sutikti padėkodamas savo geradariams. Pirmiausia varlaukiškiams Jonui Jonikui, jis buvęs J.Stonio studentas, Alfonsui Liubancui ir Leonui Žičkui, kurie pagelbėjo pargabenti iš Varlaukio į Smalininkus rusišką gaterį. Jį savininkai muziejui pardavė už simbolinę kainą.

„Tas gateris buvo siaubingai giliai įbetonuotas. Pusantros savaitės dirbo, kol išlupo. Jie dar samdė darbininkus, kad jį iškeltų. Gateris sveria apie keturias tonas.  Iš Varlaukio pakrautą  priekaboje vežė. Tas L. Žičkus dar girnas ir kuliamąją padovanojo. Jie papuolė į siaubingą kančią, pasisiūlę man padėti. Bet to neparodė. Nedūsavo. Pasižiūriu į tą gaterį ir galvoju, kad čia siaubingas žmonių kankinimas yra“, – šypsojosi J. Stonys.

Muziejaus šeimininkas nori padėkoti ir Jurbarke gyvenančiam Zigmui Mockaičiui. „Jis man prirodė savo draugą Petrą Algį Mikšą iš Vilniaus, kuris dirba M. Mažvydo bibliotekoje. Tai jis man siunčia senovines knygas“, – pasakojo vyras.

Savivaldybėje dirbantis Alvydas Stalgys muziejui padovanojo radijo stotį, kurią rusai naudojo tik radijo stočių pasiklausymui.

Arvydas Sviderskis iš Seredžiaus padovanojo įrenginį, kuris traukia laivus į krantą. J. Stonys už padovanotus eksponatus dėkoja ir smalininkiečiams G. Mačiuliui, V. Lendraičiui, I. Budrienei.

Dailininkas Zinas Kazėnas iš Vilniaus  muziejui padovanojo 78 nuotraukų komplektą, susijusį su Sąjūdžiu.

Eksponatų organizavo ir Lietuvos ryto televizijos operatorius Andrius Kaušinis, kuris muziejuje lankėsi kurdamas filmą apie Jurbarko kraštą. „Jis kartu su draugu Algirdu Pročkiu Vilniuje, Žirmūnuose, įsirengė fotolaboratoriją. Draugui mirus, dalį įrangos, kuri jam priklausė, dovanojo mums. Aš nuvažiavau ir parsivežiau“, – pasakojo J. Stonys, dėkodamas Lilijai Pročkienei, kuri neprieštaravo, kad jos vyro daiktai keliautų į Smalininkus. Tarp gautos įrangos – pramoninis fotodžiovintuvas, garso atgaminimo aparatas, vonelės, šviestuvai ir kt.

Muziejus praėjusiais metais įsigijo ir 130 metų senumo spaustuvę – šešias spausdinimo mašinas ir visą įrangą – šriftus, pavyzdžius, surinkimo spintas, baldus. „Nušlavėme viską. Mes jau esame surinkę reklaminį tekstą apie mūsų muziejų. Ir plakatus spausdinsime“, – šypsojosi šeimininkas. Už pagalbą pargabent spaustuvę dėkoja Valerijai Matakienei ir Valentinui Dumikui.

J. Stonys dėkoja ir Darbo biržos Jurbarko skyriui, ypač Daironai Strumilienei. Praėjusiais metais darbo birža pagelbėti muziejui atsiuntė 5, o šiais metais atsiųs jau 12 darbininkų. Pasak muziejaus šeimininko, padeda ir rajono vadovai.

Šią vasarą pradės veikti bent penki paviljonai

Vietos naujiems eksponatams atsirado. „Mes esame kaip kempinė“, – juokėsi J. Stonys, pridurdamas, kad muziejus šiais metais stipriai plėsis. Jau šiam sezonui, gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje, turi būti įrengti bent šeši paviljonai. Tai atskiruose pastatuose bus į vieną vietą surinkti ir rodomi eksponatai, demonstruojami skirtingi amatai – spaustuvės paviljonas, foto-kino amato, geležies išgavimo technologijos, medžio technologijos, transportininko amatas. Vieniems amatams bus statomi nauji statiniai, kiti įsikurs jau esančiuose – buvusiame garaže, sandėlyje. „Jei šiam sezonui to nebus, tegu mane kala prie kryžiaus. Turi būti. Ir taškas“, – tvirtai sakė jis. Pasak J. Stonio, šiais metais muziejuje numatyta 10 statybinių objektų, iš kurių  statomi trys pastatai. Ateityje planuoja atidaryti ir bitininkystės bei lino technologijos paviljonus. Numatytus darbus nori suspėti iki filmo, kuris bus kuriamas apie muziejų ir J. Stonį. „Bet mums dabar su Angele (muziejaus darbuotoja, – aut.) filmas mažai rūpi. Mums reikia tuos paviljonus padaryti“, – šypsojosi pašnekovas.

Naujausi Lietuvos mokslininkų išradimai – Smalininkuose

Prireikė 10-mečio, kad pripažintų ir mokslininkai. Ne tik todėl, kad jie čia gausiai lankosi. Garbūs akademikai nusprendė, kad būtent Smalininkuose įsikūrusiame muziejuje turi būti demonstruojami naujausi Lietuvos išradėjų darbai. „Pasakysiu jums labai netikėtą dalyką. Pas mus dažnai atvažiuoja mokslininkai. Jų praėjusiais metais buvo apie šimtą. Akademikas Kazimieras Ragulskis, profesorius Algimantas Bubulis ir kiti. Iš Kauno technologijos universiteto. Jie pasižiūrėjo į mus ir nusprendė, kad pas mus turi būti dar vienas paviljonas. Naujausi Lietuvos išradėjų darbai. Jie jau davė užsakymus gamykloms, kad gamintų tų išradimų, kurie tiktų čia rodyti, veikiančius modelius. Mums nereikia prisidėti niekuo. Reikia suteikti tik ploto, šviesos ir šilumos.  O visas kitas išlaidas jie prisiima sau. Tie išradimai kol kas – tik popieriuje. Bus įdomu ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui“, – džiaugėsi J. Stonys, patvirtindamas, kad šią žinią jam K. Ragulskis pranešė prieš kelis mėnesius. Šis paviljonas veiks jau šią vasarą. „Tokių paviljonų niekur nėra. Jie pasirinko mus, nes čia jiems patiko. Pamatė, kad mes dirbame. Ne vaidiname“, – sakė  muziejaus savininkas.

Tarp naujausių išradimų gali būti ir toks, kaip šis, kurį yra matęs J. Stonys. „Stiklinis diskas, pamautas ant pagaliuko. Prie to disko pridedi stiklinę lazdelę, diskas pradeda suktis. Jokios elektros nėra. Jokio variklio. Žmogus gali žiūrėti kelerius metus ir nieko nesupras. O čia siaubingi išradimai“, – pasakojo pašnekovas.

Keis pavadinimą

Tarp muziejaus eksponatų ilgainiui atsiras dar vienas. Iškaba su muziejaus pavadinimu, pasitinkanti lankytojus prie įėjimo į ekspozicijų salę pagrindiniame pastate. „Pavadinimas turės keistis, nes mes neatitinkame tikrovės. Vadinamės senovinės technikos, o demonstruosime naujausius išradimus. Su rajono vadovais nusprendėme, kad jis turi vadintis Krašto istorijos ir technikos muziejumi. Mums reikia keisti kokybę, nes to nusipelnėme“, – sakė jis.

J. Stonio planuose – įstoti ir į Lietuvos muziejų asociaciją. Turi ir daugiau planų. „Jų gyvas velnias. Dar prirašyti 5-6 punktai, bet jų nesakysiu. Nenoriu prieš pasaulį apsijuokti. Gali būti neįvykdomi“, – šypsojosi jis.

Įsimintini eksponatai – iš gimnazisto rankų

Muziejui padovanojo vertingų fotoaparatų, žiūronų, nors galėjo parduoti. „Jis mane nustebino baisiausiai. Jauni žmonės paprastai nori „užkalti“ pinigų. Aš jam siūliau pinigų. O jis sako, kad ne. Noriu pagelbėti muziejui. Šūkis kaip reikiant“, – šypsojosi J. Stonys, pasakodamas apie vieną įsimintiniausių praėjusių metų muziejaus rėmėjų. Tai smalininkinietis 17-metis Paulius Alekna, kuris Senovinės technikos muziejui padovanojo apie 10 įrenginių –  buvo keli seni fotoaparatai, fotoaparato blykstė ir keletas senovinių žiūronų. „Atsisakiau imti pinigų dėl to, kad aš tuos daiktus pats gavau nemokamai. Juos gavau atostogaudamas Vokietijoje. Su mama užsukome į sendaikčių turgų, kuris buvo pardavėjos kieme. Tuos daiktus norėjo parduoti, bet niekas nepirko, nes kainos buvo kosminės. Vien už žiūronus prašė 22 eurų. Taip nutiko, kad daug daiktų liko ir mums užsukus kitą kartą, ji leido pasiimti tai, kas patinka“, – prisiminė vaikinas. Visi įrenginiai, išskyrus vieną fotoaparatą, buvo pagaminti Vokietijoje, o vienas Indijoje. „Iš 23 tūkst. eksponatų, esančių muziejuje, muziejus gavo pirmąjį įrenginį kuris pagamintas Indijoje“, – tvirtino gimnazistas. Padovanoti nusprendė žiūrėdamas filmuką apie Smalininkus, kuriame buvo pasakojama apie Senovinės technikos muziejų. 

Paulius gyvena Smalininkuose. Mokosi Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Yra vienuoliktokas. Baigęs gimnaziją žada stoti į Jono Žemaičio karo akademiją.

Tą pačią dieną lankėsi ukrainiečiai ir rusai

Įdomus muziejaus eksponatas – ir pati atsiliepimų knyga, kurią lankytojai jau baigia prirašyti. Anot J. Stonio, apie ją vieną galima įdomų straipsnį parašyti. Kad ir toks faktas, kad tame pačiame puslapyje – muziejuje apsilankiusių ukrainiečių ir rusų įrašai. Rugsėjo viduryje muziejuje apsilankė ukrainiečiai, kurie dalyvavo Kijevo Maidano aikštėje vykusiuose mūšiuose. Tą pačią dieną netrukus atvyko svečiai iš Rusijos. J. Stonys jiems neprasitarė, kad susitiko ukrainiečiai ir rusai. „Bijojau, kad nesusimuštų“, – šypsojosi pašnekovas.

Ir vieni, ir kiti svečiai dėkojo muziejaus šeimininkui. J. Stonys juokauja, kad knygoje yra tik vienas blogas atsiliepimas apie muziejų. „Vaikai apgailestavo, kad pas mus šuniukai uždaryti. Nes jei būtų paleisti – galėtų su jais pažaisti“, – juokėsi jis.