Monetos iš Romos imperijos – Nemuno pakrantėje prie Smalininkų
Jurbarko krašto paslaptis atveria archeologų, paveldosaugininkų ir iniciatyvių, savo krašto praeičiai neabejingų vietinių gyventojų bendradarbiavimas.
Mūsų kraštas archeologus vis dar stebina radiniais. Prieš trejetą metų netoli Kazikėnų kaimo, esančio 3 km į vakarus nuo Smalininkų, jurbarkietis Stasys Vanagas (melioracijos darbų įmonės vadovas) pasieniečių bokšto statybos metu kasant žvyrą, visai atsitiktinai aptiko įvijinę apyrankę ir 3 žmogaus kaulus.
„Statyboms reikėjo privežti žemių. Įšokau į duobę pasižiūrėti, ar gruntas mums tinkamas toliau kasti. Tuomet pamačiau spyruoklę su jos viduje esančiais pagaliais (vėliau atidžiau apžiūrėjęs pamatė, kad tai žmogaus kaulai). Ištraukiau juos ir numečiau, kad galėčiau atidžiau apžiūrėti. Šonuose ir aplink pamačiau brūkšnelius. Tuomet prisiminiau, kad kažką panašaus buvau matęs internete. Supratau, kad tai apyrankė“, - prisimindamas tos dienos įvykius pasakojo S. Vanagas.
Radiniais S. Vanagas per daug girtis nenorėjo, todėl net kelerius metus juos laikė savo namuose. Pagalvojęs, kad šie radiniai kažkam gali būti naudingi, apie juos prasitarė Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vyresniajai valstybinei inspektorei Margaritai Karūnienei, kuri apie juos informavo archeologą.
Tarp radinių - ir S. Vanago rasta įvijinė iš vario lydinio pagaminta, įstrižais ir horizontaliais brūkšneliais ornamentuota apyrankė.
Radiniais ponas Stasys per daug girtis nenorėjo, todėl dar ilgai juos laikė savo namuose. Tačiau po kiek laiko apie juos prasitarė Kultūros paveldo departamento Tauragės teritorinio padalinio vyresniajai valstybinei inspektorei Margaritai Karūnienei. Ši apie radinius pranešė jurbarkiečiui archeologui Vytautui Juškaičiui. Jau 2013 metų lapkričio mėnesio pabaigoje toje vietoje buvo pradėti žvalgomieji tyrimai.
„Susisiekiau su Stasiu Vanagu, kuris parodė tikslią rastų radinių vietą, tačiau išsamių tyrimų atlikti nepavyko. Buvo likusi tik savaitė iki archeologinio sezono pabaigos, todėl iškasiau tik vieną perkasą, prie kurios užtrukau apie 3-4 dienas“, - pasakojo V. Juškaitis. Taip jau yra, kad archeologinio sezono pabaiga laikoma paskutinė lapkričio mėnesio diena.
V. Juškaitis, kasinėdamas šalia vietos, kurioje S. Vanagas rado apyrankę, aptiko labai nudilusią ir deformuotą XVII– XVIII a. vario lydinio monetą, korozijos paveiktą įmovinį geležinį kirvį, varinę Romos imperijos monetą, lipdytos buitinės keramikos puodo šukę, mezolitinį titnaginį (lancetinį) strėlės antgalį ir mezolito laikų skaldytinio fragmentą. Visai netoli nuo perkasos žemės paviršiuje atsitiktinai aptikta Romos imperijos Faustinos II-osios (161-175 po Kr.) moneta. „Einu. Žiūriu – kažkas žalia. Pasižiūriu – ogi moneta mėtosi“, - įspūdžiais dalinosi Vytautas.
Iš radinių praščiausiai išlikęs įmovinis kirvis. „Jis yra geležinis, todėl rūdija. Jeigu su juo nieko nebūtų daroma, tikriausiai per keletą metų iš jo liktų tik rūdžių gabalas. Šiam kirviui yra apie 1 700 metų. Tiek laiko jis pragulėjo po žeme. Todėl dabar, gavus deguonies, korozija paspartėja. Tam sustabdyti reikalingos įvairios cheminės medžiagos. Kad radinys nesunyktų, kirvį reikia perduoti restauratoriams. Jie cheminėmis medžiagomis sustabdys rūdijimą“, - sakė archeologas.
Nuotraukoje archeologinių žvalgomųjų tyrinėjimų metu aptikti radiniai: (iš kairės) lipdytos keramikos šukė, skaldytinio fragmentas, XVII-XVIII a. moneta su skylute, Romos imperijos moneta (Faustina II), mezolitinis lancetinis strėlės antgalis, Romos imperijos moneta, įmovinis kirvis (apačioje).
Prasčiausiai išsilaikęs smarkiai korozijos paveiktas apie 1 700 metų senumo įmovinis kirvis.
Perkasos radiniai leidžia teigti, kad šioje vietoje yra Senojo geležies amžiaus kapinynas. Taip pat gali būti, kad čia ir yra akmens amžiaus gyvenvietė, bet kol kas to teigti negalima. Keletas titnaginių dirbinių dar nereiškia, kad čia tikrai būta gyvenvietės. Dėl nedidelės tyrimų apimties nepavyko aptikti kapų ir nustatyti tikslios kapinyno vietos, tačiau jau šiais metais planuojama šiuos tyrimus pratęsti. Archeologas planuoja iškasti dar kokias 3-4 perkasas. Šiuos tyrimus jis atlieka savo lėšomis, mat finansavimas kultūros paminklų teritorijų nustatymui nėra skiriamas. „Viską darau savo lėšomis, nes man tai patinka ir yra įdomu. Rasti kapinyną ar senovės gyvenvietę – tai jau tikroji archeologija“, - su didele aistra šiam darbui pasakojo V. Juškaitis. Kasinėjimus jis planuoja atlikti vienas, svarbiausia, kad tam būtų laiko. Na, o jei prireiks pagalbos, planuoja pasikviesti pažįstamus archeologus. Objektas yra įdomus, todėl norinčių tikrai turėtų atsirasti.
Šiam kapinynui pasisekė, kad jis yra pasienio zonoje, šalia pasieniečių bokštelio. Kai tik jis bus įtrauktas į kultūros vertybių registrą, ko gero, bus geriausiai apsaugotas nuo juodųjų archeologų kapinynas visoje Lietuvoje. „Kuomet aš kasiau perkasą, atvažiavę pasieniečiai patikrino asmenybės dokumentus, išsiaiškino, ar turiu leidimus kasti pasienio zonoje. Tas yra labai gerai. Juodieji archeologai bijos čia pasirodyti su metalo ieškikliais. Jie, kaip ir visi nusikaltėliai, bijo viešumo“, - sakė archeologas.
Visus radinius Vytautas planuoja atiduoti Jurbarko krašto muziejui. Tačiau įdomu, ar muziejus turės galimybių šiais radiniais pasirūpinti, kadangi archeologinių radinių konservavimas–restauravimas nemažai kainuoja, - svarstė jis. „Labai norėtųsi, kad jie liktų Jurbarke, kur juos būtų galima rodyti lankytojams. Didžiuosiuose muziejuose tokių radinių yra daug ir dauguma jų keliauja į fondus, o provincijos muziejuose jie patektų į ekspoziciją, kur su jais galėtų susipažinti visi norintys. Manau, kad tokie radiniai, kaip 1 700 metų senumo kirvis ir Romos imperijos monetos bei 7 000 metų senumo titnaginis strėlės antgalis iš Akmens amžiaus, praturtintų muziejų. Šie radiniai yra tik iš vienos perkasos. O kadangi šią vasarą planuoju ištirti dar keletą perkasų, tai radinių gali būti gerokai daugiau“, - sakė jis.
Paklaustas, kuris iš aptiktų radinių svarbiausias, V. Juškaitis teigė, kad archeologui svarbiausia ne atkasta moneta, ne kaulas ir ne titnagas, svarbiausia, kad aptiktas dar vienas naujas objektas, kuris bus įtrauktas į registrą ir taps saugomu. Pasak V. Juškaičio, mokslas įgyja naujų žinių. Pagal tai bus galima nustatyti, kokie žmonės čia gyveno, kokiai genčiai priklausė, kokius įrankius naudojo, kaip laidojo savo mirusiuosius. Pastaruoju metu tiek Smalininkuose, tiek Viešvilėje randama naujų objektų. Ankščiau apie tai nieko nebuvo žinoma. Vyras džiaugiasi vietinių žmonių iniciatyvumu, kurie parodo savo radinius ir apie juos informuoja paveldosaugininkus ir archeologus.
Taigi, mūsų kraštas archeologus vis dar stebina radiniais. Gera žinia ir tai, kad po mūsų pokalbio Vytautas lankėsi Jurbarko krašto muziejuje, kurio darbuotojai pažadėjo pasirūpinti šiais radiniais. Reikia tikėtis, kad ateityje juos galėsime išvysti Jurbarke.
Rekomenduojami video:
Ich bin Mr. Rick sehr dankbar für den Frieden, den ich heute in meinem Leben habe. Ich suchte nach e...
Jurbarko rajone sulaikyti 4 neteisėtai medžioję asmenys