Mirštančią Raganų eglę belieka slaugyti

Medžiai, nors gyvena ilgiau už žmones, taip pat atėjus laikui miršta. Netgi reti, saugomi, tokie, kuriais džiaugtis ir kuriuos matyti norėtųsi kiek įmanoma ilgiau. Atrodo, kad baigiasi ir įspūdingosios, kaimyninėje Pagėgių savivaldybėje šalia Vilkyškių miestelio augančios daugiakamienės Raganų eglės gyvenimas. Nusilpusią senolę užpuolė žievėgraužis tipografas, o specialistai jai, kaip mirštančiam žmogui, siūlo tik paliatyviąją slaugą.

Dar pernai, 2024 m. liepos mėnesį Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija organizavo tarpinstitucinį pasitarimą Raganų eglės priežiūros klausimu. Rambyno regioniniame parke esančią įspūdingą eglę užpuolė kenkėjas žievėgraužis tipografas.

Pasitarime dalyvavo saugomų teritorijų direkcijos, Pagėgių savivaldybės specialistai, miškininkai o taip pat eglių specialistas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Darius Danusevičius bei dendrologas, t. y. medžių specialistas, VDU doktorantas Algis Davenis.

Pasitarimo metu konstatuota, kad dėl klimato kaitos biologinis eglių amžius Lietuvoje trumpėja, o medžių nuo senatvės išgelbėti niekas negali, jų amžių tegali prailginti tinkama priežiūra.

Rekomenduota mulčiuoti dirvožemį virš šaknyno, taikyti biologines kovos prieš kenkėjus priemones, labiau riboti žmonių patekimą prie medžio šaknyno zonoje, drėkinti sausros periodu. „Medžiui senoliui reikalinga paliatyvinė slauga“, – teigė specialistai.

Daugiakamienė gražuolė

Priminsime, kad gamtos paminklas daugiakamienė paprastoji eglė auga Rambyno regioninio parko Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje. Maždaug 80 cm aukštyje medis šakojosi į 18 kamienų. Jos kamieno apimtis ties išsišakojimu – apie 5,8m, aukštis – 34 m, manoma, kad jai gali būti 160-180 metų. Raganų egle ji vadinama dėl neįprastos formos. Kamienai sukelti į viršų, tarpusavyje susipynę, kai kurie net įaugę vienas į kitą tarsi susivėlę raganos plaukai.

Tai bene vienintelė tokios įspūdingos, neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje arba visame šių medžių savaiminio paplitimo areale. 2018 m. Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai atliko Raganų eglės genetinės kilmės tyrimą. Atmesta hipotezė, kad eglės daugiakamieniškumas yra sodininkystės triukas, tikėtina, kad to priežastis yra unikalus genotipas.

Būdamas unikaliu rūšies individu medis laikytas ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės reikšmės objektu. Jo lankymui įrengtas medinis priėjimo takas, apžvalgos vieta, medis aptvertas, saugant jį nuo nepageidaujamo šaknų mindžiojimo polajyje.

Po 2007 m. lapkričio 10 d. krašto gamtą niokojusią sniegolaužos vienas eglės kamienas nulūžo. Dar vienas kamienas, neatlaikęs vėjo, nulūžo 2021–2022 metų žiemą.

2017 metais Raganų eglė išrinkta Lietuvos metų medžiu, o 2018-aisiais dalyvavo Europos metų medžio konkurse. 2020 metų pabaigoje ji buvo išrinkta Lietuvos metų egle.

Legendos

Apie Raganų eglę sukurta daug legendų. Viena byloja, kad toje vietoje rinkdavosi raganos ir susmeigusios į žemę šluotas, eidavo vilioti jaunuolių. Viena raganaitė įsimylėjo vaikiną ir, nespėjusi laiku sugrįžti, rado šluotą sužaliavusią.

Kita legenda pasakoja, kad dar mažos eglaitės viršūnę prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugo.