Mėgėjų teatrų festivalis. Neeilinės viešnios. Garsų kraštietį Vladą Baltrušaitį jurbarkiečiams primins ir jo našlė Elena

„Krašto šviesulius kaip perliukus iš kriauklės trauki. Tas man yra gražu“, - savo kolegę, režisierę, festivalio "Senjorai ir jaunystė" sumanytoją Danutę Samienę gyrė K.Glinskio teatro aktorė Violeta Greičiūnienė, turėdama omeny pirmiausiai Vladą Baltrušaitį, apie kurį jurbarkiečiams primins festivalio „Senjorai ir jaunystė“ organizatoriai, svečiai ir viešnios. Jau rytoj, liepos 1 dieną startuoja dešimtasis mėgėjų teatro festivalis „Senjorai ir jaunystė“, kuris vyks liepos 1-6 dienomis Jurbarke. 

Fesivalio raudonoji gija, V.Greičiūnienės žodžiais, viskas daroma dėl to, kad nebūtų pamiršti garsūs kraštiečiai, kraštui nusipelnę žmonės bei senjorai ir jaunystė. „Pas mus vaidina nuo aštuonerių iki 86 metų aktoriai. Tai irgi rodo tą jungtį senjorų ir jaunystės“, - pasidžiaugė V.Greičiūnienė, paminėdama K.Glinskio teatro aktorę Birutę Skandūnienė, kuri buvo ir jos mokytoja. Kita iš gijų – prisiminti išeivius, kurie, anot moterų, jau didesni Lietuvos patriotai nei patys lietuviai.

Kitas šio festivalio išskirtinumas – pirmą kartą dainingiausia festivalio trupė bus apdovanota kraštiečio išeivio V.Baltrušaičio nominacija „Veidu į Lietuvą“. Taip vadinosi draugija, kuriai Amerikoje priklausė Vladas Baltrušaitis. Į šią nominaciją pretenduos festivalio spektakliai, kuriuose skambės gyva muzika. Spektaklius vertins specialiai tam sudaryta komisija. D.Samienė tikisi, kad ši nominacija taps festivalio tradicija. Tokį prizą ji sumanė kartu su AA Karile Baltrušaitis, V.Baltrušaičio dukra, kuri gyveno Girdžiuose. Karilė paruošė apdovanojimo eskizus.

Primins operos solistą Vladą Baltrušaitį

D.Samienė siūlo tiems, kurie save laiko jurbarkiškiais, prisiminti operos solistą, pedagogą, išeivį Vladą Baltrušaitį, kuris gimė, augo Jurbarko krašte, bet bėgdamas nuo karo emigravo į JAV, kur mirė ir kuris 1998 metais buvo perlaidotas Jurbarko kapinėse. Liepos 4 dieną, 17 val., Jurbarko kultūros centre vyks atminimų popietė-susitikimas „Kelias prasidėjo čia. Vladas Baltrušaitis“. „Tuo labiau, kad atvyks jo našlė, Elena Baltrušaitienė“, - kalbėjo D.Samienė. V.Baltrušaičio 97 metų žmona Elena jau kuris laikas gyvena Lietuvoje, Vilniuje ir nori būti palaidota šalia vyro, Jurbarko kapinėse. Į susitikimą verta ateiti ir dėl muzikologs Jūratės Vyliūtės, kuri yra parašiusi knygą apie V.Baltrušaitį. Susitikime skambės ir dainos. Susirinkusiems dainuos konkurso „Sidabriniai balsai“ laureatas Edgaras Pilypaitis.

D.Samienė apmaudavo, kad gerų pačio V. Baltrušaičio atliekamų dainų įrašų neturinti, bet netiki, kad jų negaus. Sako, gaus, bet ne tam kartui. „Labai reikšmingas ir svarbus renginys, nes šio žmogaus atmintis Jurbarke yra užmiršta. Ir aš noriu paskatinti muzikus, ir šiaip pedagogus ir visus kultūros žmones prisiminti Vladą Baltrušaitį“, - kalbėjo D.Samienė. Jurbarko teatralai ir apleistą dainininko kapą Jurbarke aptvarkė.

APie Vladą Baltrušaitį

Vladas Baltrušaitis (1912 m. liepos 14 d. Žindaičiuose, Jurbarko valsčius, dab. Jurbarko raj. – 1975 m. liepos 27 d. Čikagoje, 1998 m. spalio 21 d. palaikai pervežti į Lietuvą ir palaidoti Jurbarko kapinėse) – lietuvių dainininkas (baritonas), pedagogas, vargonininkas, chorvedys.[1]

 Tėvas Vincas Baltrušaitis turėjo gražų bosą ir buvo žinomas parapijos giesmininkas bei dainininkas. Šituos privalumus paveldėjo ir jo sūnus Vladas. Mokydamasis Jurbarko gimnazijoje, dainavo chore ir giedojo bažnyčioje, pas vargonininką Joną Pocių mokėsi skambinti fortepijonu ir vargonuoti. Muziko Benedikto Vasiliausko raginamas ir materialiai remiamas 1932 m. nuvyko į Kauną ir buvo priimtas į Kauno konservatorijos solinio dainavimo klasę (dėst. O. Marini ir E. Vittingas). Fortepijono mokėsi pas Aleksandrą Kačanauską, o chorvedybos – pas J. Starką. Kompozitorius Jonas Dambrauskas priėmė į Kauno Įgulos bažnyčios chorą, dainavo vyrų vokaliniame oktete, nuo 1934 m. – vyrų kvartete (vadovas Jonas Byra).

Baigęs studijas, 1937–1942 m. buvo Valstybės teatro solistas – sukūrė daug vaidmenų klasikinėse operose. 1938–1939 m. – Marijampolės mergaičių gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytojas, tuo pat metu vadovavo ir Kauno jėzuitų bažnyčios chorui, 1939–1942m. – Vytauto Didžiojo universiteto studentų ateitininkų chorui, surengė koncertų, giedojo Kauno Įgulos bažnyčioje. 1942–1944 m. – Vilniaus miesto teatro operos solistas, vadovavo M. K. Čiurlionio ansamblio vyrų chorui, kaip solistas dalyvavo ir koncertuose.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, trumpai vadovavo Regensburgo katedros berniukų chorui. 1945–1946 m. buvo Tūbingeno lietuvių stovyklos bažnytinio choro ir vyrų okteto vadovas. Vėliau prie choro prisijungė ir šokėjai – koncertavo kaip dainų ir šokių ansamblis. Mišrųjį chorą išmokė lietuvių kompozitorių dainų: Juozo Naujalio „Jaunimo giesmė“ ir „Lietuva brangi“, Miko Petrausko „Neverkit pas kapą“, Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“, Juozo Neimonto „Pasisėjau žalią rūtą“, Stasio Šimkaus „Oželis“, surengė koncertų.

1947 m. vasario 25 d. Detmolde su lietuvių menininkais pabėgėliais pastatė Džoakino Rosini operą „Sevilijos kirpėjas“ ir atliko Figaro vaidmenį (dirigavo Aleksandras Kučiūnas). Opera buvo parodyta ir kituose Vokietijos miestuose. Gyvendamas Augustdorfe, dėstė muziką lietuvių gimnazijoje veikusiuose vaikų darželių auklėtojų kursuose Detmolde, vadovavo stovyklos chorui, vargonininkavo bažnyčioje. Nuo 1948 m. vargonininkavo koplyčioje ir vadovavo nedideliam moterų chorui Oldenburge.

1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Los Andžele. Iš pradžių talkino Antanui Skriduliui mokant Šv. Kazimiero lietuvių parapijos chorą, o 1951–1953 m. vadovavo paties suorganizuotam Stasio Šimkaus vyrų chorui. 1953–1958 m. buvo Šv. Jurgio lietuvių parapijos vargonininkas ir choro vadovas Čikagoje. Naujais balsais papildė bažnyčios mišrųjį chorą, išmokė daug giesmių ir lietuvių kompozitorių dainų. Parengė Carlo Rossini „Requiem“ (1957 m.) ir F. Gruberio „Mišias“ (1958 m.), subūrė berniukų chorą, bažnyčioje rengė vokalinės ir instrumentinės muzikos koncertus.

Suorganizavo 40 dalyvių ateitininkų mišrųjį chorą. 1954 m. pradėjo vadovauti Čikagos vyrų chorui „Vytis“. 1955 m. balandžio 24 d. Marijos aukštesniosios mokyklos salėje įvyko choro kūrybinės veiklos 5-mečio paminėjimas ir naujojo dirigento debiutas. Pirmojoje koncerto dalyje skambėjo Aleksandro Kačanausko, Juliaus Gaidelio, Juozo Naujalio, Broniaus Budriūno ir kitų autorių dainos, o antrojoje – chorai iš Džiuzepės Verdi, Richardo Vagnerio, J. Offenbacho ir Artūro Rubinšteino operų. Choras išmoko apie 130 kūrinių ir surengė 65 koncertus. Dainavo Čikagoje, Klyvlende, Rokforde, Toronte ir Hamiltone, dalyvavo 1956 m. I-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje Čikagoje.

Pasirinkęs Dž. Verdi operą „Rigoletto“, atgaivino Čikagos lietuvių operą. Jis buvo operos statytojas, režisierius ir solistas – atliko Rigoletto vaidmenį. Pirmieji operos spektakliai vyko 1957 m. kovo 30 ir 31 d. (dirigavo Aleksandras Kučiūnas), opera parodyta ir Toronte. Subūrus mišrųjį chorą, 1958 m. kovo 15, 16, 22 d. Čikagoje V. Baltrušaičio pastangomis pastatyta Šarlio Guno opera „Faustas“.

1958–1966 m. vargonininkavo ir vadovavo chorui Švč. Marijos Apreiškimo lietuvių parapijoje Brukline. Chorą (19 moterų ir 16 vyrų) išmokė nemaža įvairių kūrinių, dainavo daugelyje tautinių renginių Niujorke, Filadelfijoje, Vašingtone ir kitur. Metus dėstė dainavimąMaironio šeštadieninėje mokykloje.

1963 m. suorganizavo 30 vyrų chorą Niujorke ir jam vadovavo iki 1967 m. Pirmasis choro koncertas surengtas 1964 m. gegužės 24 d., o antrasis – 1965 m. gruodžio 4 d. Skambėjo 22 autorių dainos, chorai iš Džiuzepės Verdi operų. Parapijos mišrusis ir vyrų chorai 1966 m. rugsėjo 3 – 5 d. dalyvavo religiniame kongrese Vašingtone, giedojo katedroje, kur atliko Jono Dambrausko „Maldą už Tėvynę“, Konrado Kavecko „O, Kristau, pasaulio valdove“, Česlovo Sasnausko „Marija, Marija“. Atskirą koncertą surengė vyrų choras. Jis išleido ir savo plokštelę.

Nuo 1967 m. – Švč. Mergelės Marijos Gimimo lietuvių parapijos vargonininkas ir choro (19 moterų ir 24 vyrai) vadovas Čikagoje. Čia subūrė ir berniukų chorą, kuris išmoko B. Markaičio „Bendruomenės mišias“. Didysis mišrusis choras parengė Th. de la Hache Šv. Liudviko mišias, 1969 m. pastatė Č. Sasnausko „Requiem“ – atliko Marquette Parko ir Cicero bažnyčiose koncertuose žuvusiems už Lietuvos laisvę. 1972 m. birželio 18 d. Marquette Parko bažnyčioje atliko L. Cherubini „Requiem“. Chorą išmokė apie 40 giesmių ir nemaža dainų, parengė 1971 m. 4-ajai JAV ir Kanados lietuvių dainų šventei Čikagoje. Chorai talkindavo operų spektakliams, pats dirigentas reiškėsi ir kaip solistas – 1970 m. dar atliko vienuolio Melitone vaidmenį Dž. Verdi operoje „Likimo galia“.

V. Baltrušaitis nuo 1953 m. buvo ALRK Vargonininkų sąjungos narys, šios sąjungos Niujorko–Niu Džersio provincijos narys, 1956 m. – 1-osios JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės Čikagoje jungtinio vyrų choro dirigentas.[2]

1996 m. išleista muzikologės Jūratės Vyliūtės knyga „Vladas Baltrušaitis“.

Vikipedija info ir nuotr.

Festivalio programa

Liepos 1 d. Profesionalaus teatro dienaJurbarko kultūros centre:Leidinių parodos: „Jurbarko vardas – Lietuvos teatro istorijoje“ (II a. fojė), Jurbarko Konstantino Glinskio teatro aktorės, tautodailininkės Laimutės Juzikėnaitės-Ašmonaitienės tapybos darbų paroda „Lietuvos peizažas“12 val. Teatras Atviras ratas. Muzikinis spektaklis-improvizacija ne tik vaikams „Senelės  pasaka“ (Mažojoje salėje) Bilieto kaina 2 Eur17 val. Vakaras „Tremties Atmintys“. Dalyvauja Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Birutė Mar (Mažojoje salėje) Bilieto kaina 3 Eur            

Liepos 2 d. Mėgėjų teatro diena, skirta Bendruomenių metams15 val. Girdžių klebonijos klojimas. Utenos kultūros centro „Žaliaduonių“ teatras „Undeniu, ugniu, žalynais“ (Rež. Šarūnas Kunickas)16 val. Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro Smalininkų skyrius. Punsko klojimo teatras. Petras Vaičiūnas „Patriotai“ (Rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė)16 val. Kalnėnai. Jurbarko Konstantino Glinskio teatras. Jonas Skinkis „Moters kerštas“ (Rež. Danutė Budrytė-Samienė)

Liepos 3 d. Asmenybių portretaiJurbarko kultūros centre:11 val. Filmas „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ (Rež. Sigitas Birgelis ir Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė) Punskas (Lenkija) Susitikimas su filmo kūrybine grupe (Mažojoje salėje)13 val. Jurbarko Konstantino Glinskio teatras. Juozas Petrulis „Prieš srovę“ (Rež. Danutė Budrytė-Samienė) (Didžiojoje salėje) Bilieto kaina 2 Eur15 val. Susitikimas su dramaturgu Gediminu Jankumi (Mažojoje salėje)

Liepos 4 d. Kraštiečių paveikslaiJurbarko kultūros centro mažojoje salėje:16 val. Filmas „Teatro instinktas“ (rež. Gytis Padegimas), skirtas rež. Konstantino Glinskio 130-osioms gimimo metinėms17 val. Atminimų popietė-susitikimas „Kelias prasidėjo čia. Vladas Baltrušaitis“. Dalyvauja muzikologė Jūratė Vyliūtė, p. Elena Baltrušaitienė, konkurso „Sidabriniai balsai“ laureatas Edgaras Pilypaitis

Liepos 5 d.Jurbarko kultūros centro mažojoje salėje:18 val. Toronto (Kanada) lietuvių teatro „Žalios lankos“ susitikimas su  žiniasklaidos atstovais

Liepos 6 d. Valstybės dienaJurbarko kultūros centro didžiojoje salėje:13 val. Jurbarko Konstantino Glinskio teatras. Birutė Pūkelevičiūtė „Rimas pas Kęstutį“ (Rež. Danutė Budrytė-Samienė)15 val. Kalvarijos teatras „Titnagas“. Edmundas Untulis „Keista liga“ (Rež. Kęstutis Krasnickas) Bilieto kaina 2 Eur17 val. Toronto (Kanada) lietuvių teatras „Žalios lankos“. Marc Camoletti „Viešnia be suknelės“ (Rež. Daiva Botyrius) Bilieto kaina 2 EurFestivalio uždarymas. Operos solisto Vlado Baltrušaičio nominacijos „Veidu į Lietuvą“ įteikimas

21 val. Jurbarko krašto muziejus. Lietuvos Respublikos himno giedojimas

Bilietus į spektaklius galite įsigyti Jurbarko kultūros centroĮsigyti bilietai nekeičiami ir negrąžinami, išskyrus tuos atvejus, kai renginys nukeliamas arba atšaukiamas.Atšaukus renginį, bilietai grąžinami į kasą, kurioje buvo įsigyti. Bilietai turi būti nesugadinti ir kitaip nepažeisti.Renginio laiko nukėlimo atveju, įsigytas bilietas galioja atidėtam renginiui.

MALONIAI KVIEČIAME DALYVAUTI!